Investavimas vis dažniau tampa įprasta asmeninių finansų dalimi, tačiau kartu daugėja ir žmonių, kurie norą uždirbti išnaudoja sukčiai. Naujausias atvejis Kaune parodė, kad fiktyvi investavimo platforma gali atrodyti pakankamai įtikinamai, kad žmogus jai patikėtų beveik 20 tūkst. eurų.
Policijos duomenimis, 1947 metais gimęs kaunietis rugpjūčio 11–21 dienomis per suklastotą internetinę investavimo platformą prarado 19 716 eurų. Tai nėra pavienė problema – policija ir anksčiau fiksavo atvejų, kai fiktyvios investavimo platformos ar tariami investicijų konsultantai iš žmonių išviliojo dešimtis tūkstančių eurų.
Pirmas žingsnis – patikrinti, kam atiduodate pinigus
Vien gražiai atrodanti interneto svetainė, profesionalus „konsultantas“ ar ekrane matomas augantis investicijų portfelis dar nereiškia, kad investicija egzistuoja. Sukčiai gali sukurti platformas, kurios vizualiai primena tikras investavimo sistemas ir rodo išgalvotą pelną.
Prieš pervedant pinigus būtina patikrinti, kokia įmonė teikia investavimo paslaugą, kur ji registruota ir ar turi teisę jas teikti. Įtarimų turėtų kelti situacija, kai neaišku, koks juridinis asmuo valdo platformą, nėra patikimų kontaktinių duomenų arba pinigus prašoma pervesti kitam asmeniui ar į nesusijusią sąskaitą.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti investavimo galimybes, kurias pasiūlo patys nepažįstami žmonės telefonu, socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo programėlėse. Lietuvos policija dar liepą skelbė apie atvejį, kai tariamas investavimo konsultantas per „Telegram“ iš kaunietės išviliojo 28 750 eurų.
Didelis ir garantuotas pelnas – rimtas pavojaus signalas
Investavimas visada susijęs su rizika. Todėl pažadai per trumpą laiką uždirbti didelę grąžą beveik be jokios rizikos turėtų ne paskatinti investuoti, o sukelti papildomų klausimų.
Sukčiai dažnai stengiasi sukurti skubos jausmą: esą pasiūlymas galioja tik šiandien, reikia nedelsiant papildyti sąskaitą arba dabar yra išskirtinė galimybė uždirbti. Spaudimas priimti greitą finansinį sprendimą yra vienas iš požymių, dėl kurių verta sustoti ir viską patikrinti savarankiškai.
Ta pati taisyklė galioja ir kitose internetinio sukčiavimo schemose. Policija rekomenduoja itin atsargiai vertinti pasiūlymus, kurie atrodo per geri, kad būtų tiesa, ir prieš atliekant mokėjimą savarankiškai patikrinti informaciją.
Neleiskite svetimam žmogui valdyti jūsų įrenginio
Dar vienas svarbus pavojaus signalas – tariamo brokerio prašymas į kompiuterį ar telefoną įdiegti nuotolinio valdymo programą. Tokiu būdu sukčius gali ne tik „padėti investuoti“, bet ir matyti, ką žmogus daro savo įrenginyje.
Niekam nereikėtų perduoti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ PIN kodų, mokėjimo kortelės duomenų ar kitų autentifikavimo priemonių. Taip pat nereikėtų tvirtinti operacijos, kurios paskirties iki galo nesuprantate.
Tai svarbu ne tik investuojant. Rugpjūčio 26-osios policijos pranešime minima ir klaipėdietė, kuri paspaudė SMS žinutėje gautą nuorodą, suvedė savo duomenis ir vėliau pastebėjo, kad iš jos sąskaitos buvo pervesta 3 999 eurų.
„Jūsų sąskaitoje jau 30 tūkst. eurų“ dar nieko nereiškia
Fiktyviose platformose vienas stipriausių psichologinių įrankių yra ekrane rodomas tariamas pelnas. Žmogus gali matyti, kad jo įnešti 5 tūkst. eurų neva jau virto 7 ar 10 tūkst. eurų, todėl atsiranda noras investuoti dar daugiau.
Tačiau skaičiai ekrane gali būti visiškai išgalvoti. Tikroji problema dažnai išryškėja tuomet, kai žmogus pabando pinigus išsiimti.
Tuomet gali atsirasti reikalavimų sumokėti papildomą „mokestį“, „komisinį“, „draudimą“ ar kitą įmoką. Tokiu atveju nereikėtų pervesti dar daugiau pinigų vien tam, kad būtų galima susigrąžinti jau investuotus.
Saugiau pradėti nuo mažų sumų
Net naudojantis teisėta investavimo platforma, investuoti reikėtų tik tuos pinigus, kurių artimiausiu metu neprireiks. Investicijų vertė gali ne tik kilti, bet ir kristi, todėl investavimui neturėtų būti naudojamas finansinis rezervas būtiniausioms išlaidoms.
Pradedantiesiems taip pat svarbu nebandyti greitai uždirbti didelės sumos. Reguliarus investavimas mažesnėmis sumomis leidžia geriau suprasti rinkos svyravimus ir sumažina riziką vienu metu investuoti didelę santaupų dalį.
Reikėtų nepamiršti ir diversifikavimo principo – visų investicijoms skirtų pinigų nelaikyti vienoje įmonėje, viename turte ar vienoje itin rizikingoje investicijoje. Net visiškai teisėta investicija nėra garantija, kad pinigai nebus prarasti.
Kaip atpažinti, kad kažkas negerai?
Prieš investuojant verta sustoti, jeigu nepažįstamas žmogus pats susisiekia ir atkakliai siūlo investuoti, žadamas neįprastai didelis ar garantuotas pelnas, reikalaujama sprendimą priimti nedelsiant arba prašoma suteikti prieigą prie kompiuterio ar banko sąskaitos.
Įtarimų turėtų kelti ir neaiški platformos kilmė, sunkiai patikrinama įmonė bei problemos bandant atsiimti pinigus. Keli tokie požymiai vienu metu yra rimta priežastis neatlikti jokio pavedimo.
Svarbiausia taisyklė paprasta: investavimo sprendimą turėtų priimti pats žmogus, turėdamas pakankamai laiko informacijai patikrinti. Jeigu kažkas spaudžia, skubina arba žada beveik garantuotą praturtėjimą, tai jau nėra normalus investavimo procesas.
Ką daryti supratus, kad pinigai galėjo atitekti sukčiams?
Įtarus sukčiavimą svarbu kuo greičiau nutraukti bendravimą ir daugiau pinigų nepervesti. Taip pat reikėtų nedelsiant susisiekti su savo banku – kai kuriais atvejais dar gali būti įmanoma sustabdyti ar atsekti operaciją.
Būtina išsaugoti susirašinėjimus, telefono numerius, interneto svetainių adresus, mokėjimų duomenis ir kitą informaciją bei kreiptis į policiją. Jei sukčiams buvo perduoti prisijungimo duomenys, juos reikėtų nedelsiant pakeisti.
Kauniečio prarasti 19 716 eurų dar kartą primena, kad saugus investavimas prasideda ne nuo klausimo, kiek galima uždirbti. Pirmiausia reikia įsitikinti, kad pinigai apskritai keliauja į tikrą investavimo platformą, o ne į profesionaliai sukurtą sukčių spąstą.
