Kantri muzikos pasaulis neteko vienos ryškiausių savo legendų. Būdama 80 metų mirė amerikiečių dainininkė, dainų autorė ir filantropė Dolly Parton, išgarsėjusi tokiais kūriniais kaip „Jolene“, „I Will Always Love You“ ir „9 to 5“.
Atlikėja antradienį ramiai mirė savo namuose Nešvilyje, Tenesio valstijoje. Jos mirties priežastis kol kas nepaskelbta, tačiau pastaruoju metu D. Parton buvo užsiminusi apie sveikatos problemas, o gegužę dėl jų atšaukė rugsėjį Las Vegase planuotą koncertų seriją.
Šeima paskelbė jautrią žinią
Apie D. Parton mirtį pranešė jos šeima. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše atlikėjos sūnėnas teigė, kad ji paliko milžinišką pėdsaką ne tik muzikos pasaulyje.
„Dolly gyveno šviesoje ir yra Jėzaus glėbyje“, – sakė jis. Pasak sūnėno, atlikėja „atvėrė duris ištisoms dainininkų, dainų autorių, muzikantų ir svajotojų kartoms iš visų gyvenimo sričių“.
CNN skelbė, kad D. Parton mirė savo namuose Nešvilyje. Šeima ketina surengti nedidelę privačią atsisveikinimo ceremoniją, kurioje dalyvaus artimieji.
Jos vyras Carlas Deanas mirė praėjusiais metais. Pora kartu praleido beveik šešis dešimtmečius.
D. Trumpas nurodė savaitei nuleisti JAV vėliavas
Į muzikos legendos mirtį sureagavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis nurodė D. Parton garbei visoje šalyje vienai savaitei nuleisti JAV vėliavas.
„Labai liūdna pranešti, kad ką tik mirė Dolly Parton – viena iš visų laikų didžiausių kantri dainininkių, ir apskritai viena žymiausių istorijoje. Tai tikra netektis milijonams žmonių“, – platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Prezidentas pabrėžė, kad tokios asmenybės, kaip D. Parton, daugiau nebus. „Niekada nebuvo tokio žmogaus kaip ji ir niekada nebus“, – teigė jis.
D. Trumpas nurodė vėliavas nuleisti savaitei nuo trečiadienio 18 val. „Ilsėkis ramybėje, Dolly! Pasaulis tave myli“, – rašė JAV prezidentas.
Nuo skurdo Tenesyje iki pasaulinės šlovės
D. Parton gyvenimo istorija tapo neatsiejama jos kūrybos dalimi. Ji užaugo skurdžioje šeimoje Tenesyje, tačiau ilgainiui pasiekė Amerikos muzikos industrijos viršūnę ir tapo viena žinomiausių kantri muzikos atlikėjų pasaulyje.
Per daugiau nei pusę amžiaus trukusią karjerą ji sukūrė daugiau kaip 3 tūkst. dainų. Tarp jų – „Coat of Many Colors“, įkvėpta jos pačios vaikystės ir motinos, siuvusios vaikams drabužius.
Didžiulio populiarumo sulaukė ir „Jolene“ bei „I Will Always Love You“. Pastarąją vėliau visame pasaulyje išgarsino Whitney Houston.
„9 to 5“ tapo ne tik muzikiniu hitu
D. Parton sėkmė neapsiribojo kantri muzikos scena. Daina „9 to 5“, skambėjusi to paties pavadinimo filme, kuriame ji pati vaidino, tapo vienu žinomiausių jos kūrinių.
Kūrinys ilgainiui buvo siejamas su dirbančių amerikiečių, ypač moterų, kasdienybe. D. Parton taip pat įrodė galinti sėkmingai peržengti kantri muzikos ribas ir užimti aukščiausias vietas popmuzikos reitinguose.
Vienas garsiausių tokių kūrinių buvo kartu su Kenny Rogersu įrašytas duetas „Islands in the Stream“. Daina tapo dar vienu tarptautiniu D. Parton hitu.
49 albumai ir 11 „Grammy“ apdovanojimų
Per savo karjerą D. Parton išleido 49 albumus ir pelnė 11 „Grammy“ apdovanojimų. Jos kūrybinis palikimas apima kantri, popmuziką, kiną ir tūkstančius kitų atlikėjų įkvėpusių dainų.
Ji taip pat tapo viena iš nedaugelio kantri muzikos žvaigždžių, kurios populiarumas peržengė muzikinių žanrų, kartų ir politinių pažiūrų ribas. D. Parton dešimtmečius išliko viena labiausiai atpažįstamų JAV kultūros asmenybių.
Jos įtaka neapsiribojo vien scena. Vėlesniais gyvenimo metais atlikėja vis daugiau dėmesio skyrė labdarai ir švietimui.
Vaikams padovanojo šimtus milijonų knygų
D. Parton įkurta knygų dovanojimo programa tapo viena žinomiausių jos filantropinių iniciatyvų. Per ją vaikams įvairiose pasaulio šalyse buvo padovanota daugiau kaip 300 mln. knygų.
Atlikėja rėmė ir kitas švietimo, sveikatos bei socialines iniciatyvas. Dėl to jos vardas ilgainiui tapo siejamas ne tik su muzika, bet ir su plataus masto filantropine veikla.
D. Parton 2021 metais taip pat atskleidė, kad D. Trumpas per savo pirmąją prezidento kadenciją du kartus siūlė jai Prezidento laisvės medalį. Pirmą kartą ji jo negalėjo priimti dėl vyro ligos, o antrą – dėl COVID-19 pandemijos ir nenoro keliauti.
