Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros jau keliamas klausimas dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo visoje šalyje. Kazlų Rūdos ir Anykščių rajono savivaldybėse toks sprendimas jau priimtas. Kai kur gyventojai vis dar neturi ne tik elektros, bet ir vandens bei mobiliojo ryšio.
Audros metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Naujausiais duomenimis, be elektros dar buvo apie 93 tūkst. namų ūkių, nors daugiau nei 60 proc. vartotojų tiekimas jau atkurtas. Per stichiją vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sužeisti.
Svarstoma ekstremaliąją situaciją skelbti visoje Lietuvoje
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika mato pagrindą svarstyti ekstremaliosios situacijos paskelbimą visos šalies mastu. Jo teigimu, toks sprendimas būtų svarbus nuo audros nukentėjusiems ūkininkams. Jis galėtų padėti pagrįsti negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
Energetikos ministras Lukas Savickas taip pat mano, kad tokia galimybė gali būti svarstoma. Vis dėlto elektros tiekimo atkūrimo greičiui ekstremaliosios situacijos paskelbimas esą reikšmingos įtakos neturėtų. Šis klausimas jau aptartas su energetikos įmonių vadovais.
„Suprantu Kęstučio Mažeikos argumentus, kurie susiję su žemės ūkio sritimi – be abejo, tame kontekste, manau, kad svarstytinas klausimas“, – teigė L. Savickas. Pasak jo, dabar svarbiausia sutelkti pajėgas elektros tiekimui atkurti. Atsakomybės klausimai bus vertinami vėliau.
Ministras žada, kad atkūrus elektros tiekimą bus įvertintas institucijų pasirengimas audrai. Bus aiškinamasi, ar po ankstesnių stichijų buvo išmoktos reikiamos pamokos. Taip pat ketinama vertinti, ar įgyvendintos anksčiau numatytos priemonės.
Kazlų Rūdoje situacija išlieka sudėtinga
Kazlų Rūdos savivaldybėje dėl audros padarinių jau paskelbta ekstremalioji situacija. Mero Manto Varaškos duomenimis, elektros tiekimas buvo neatkurtas maždaug 1,2 tūkst. vartotojų. Jo skaičiavimu, tai gali reikšti apie 3–4 tūkst. be elektros likusių žmonių.
Savivaldybėje tebėra daug nevalytų ir pavojingų teritorijų. Dėl to patekimas į kai kuriuos parkus bei rekreacines erdves bus ribojamas. Apribojimai turėtų galioti tol, kol pavojingos vietos bus sutvarkytos.
Dalis atokesnių gyvenviečių gyventojų be elektros liko kelioms dienoms. Kai kur buvo dingęs ir mobilusis ryšys. Jį atgavę žmonės pradėjo kreiptis į savivaldybę dėl vandens, maisto, vaistų ir sveikatos problemų.
„Kuo labiau į mišką arba kuo labiau į atokesnes teritorijas, tuo yra, aišku, blogesnė situacija. Nes miestuose vis tiek elektra atkuriama greičiau“, – sakė M. Varaška. Ypatingas dėmesys skiriamas vyresniems ir judėjimo sunkumų turintiems gyventojams.
Į pagalbą siunčiama kariuomenė
Kazlų Rūdos savivaldybė pagalbos kreipėsi ir į Krašto apsaugos ministeriją. Kariuomenės prašoma padėti pasiekti sunkiausiai prieinamas vietoves. Kariškiai galėtų pristatyti maistą, vandenį, medikamentus ir kitas reikalingas priemones.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad Lietuvos kariuomenė padės savivaldybei. Kariuomenės pagalbos tikimasi ir šalinant audros padarinius mieste bei seniūnijose. Savivaldybėje pirmiausia siekiama pasiekti žmones, kuriems trūksta būtiniausių dalykų.
Ekstremaliosios situacijos paskelbimas leidžia institucijoms operatyviau bendradarbiauti. Pavyzdžiui, galima paprasčiau perduoti generatorius ar organizuoti kitą būtiną pagalbą. Audros padarytos žalos Kazlų Rūda kol kas dar neskaičiuoja.
Ekstremalioji situacija paskelbta ir Anykščiuose
Ekstremalioji situacija paskelbta ir Anykščių rajone. Tokį sprendimą meras Kęstutis Tubis priėmė atsižvelgęs į Ekstremalių situacijų operacijų centro rekomendaciją. Rajone kilo didelių elektros, vandens ir mobiliojo ryšio problemų.
Pirmadienį be elektros Anykščių rajone buvo 9755 vartotojai. Sekmadienio vakarą jų buvo dar daugiau – 10 870. Elektros tiekimo atkūrimo darbai vykdomi nepertraukiamai.
Elektros trūkumas sustabdė ir dalies vandens tiekimo bei nuotekų valymo įrenginių veiklą. Mobiliojo ryšio sutrikimai apsunkino pačios savivaldybės darbą. Buvo sunku susisiekti net su kai kuriais seniūnais ir administracijos darbuotojais.
Problemų kilo ir dėl degalų. Sekmadienį neveikė dalis degalinių, todėl audros padarinius šalinusiems ugniagesiams degalų teko skolintis iš ūkininkų. Savivaldybė vienai degalinei parūpino generatorių.
Šakiuose ir Jonavoje problemų kelia vandens tiekimas
Šakių rajone pirmadienį buvo fiksuoti 126 elektros tiekimo sutrikimai. Be elektros buvo likę 5835 klientai. Ekstremaliosios situacijos savivaldybė kol kas skelbti neplanuoja.
Dėl elektros trūkumo kai kurios vandenvietės negali normaliai veikti. Savivaldybė jose stato generatorius. Prireikus gyventojams taip pat vežamos geriamojo vandens talpos.
Jonavos rajone be elektros pirmadienio rytą buvo daugiau kaip 8 tūkst. vartotojų. Čia registruota apie 111 gedimų. Viena pagrindinių problemų taip pat tapo dėl elektros trūkumo neveikiančios vandenvietės.
Savivaldybė organizuoja generatorių tiekimą vandens tiekėjams. Taip siekiama užtikrinti geriamojo vandens tiekimą kaimiškose seniūnijose ir gyvenvietėse. Ekstremaliosios situacijos Jonavoje kol kas taip pat neplanuojama skelbti.
Prienuose – daugiau kaip 3 tūkst. vartotojų be elektros
Prienų rajone pirmadienį buvo užregistruoti 172 elektros tiekimo sutrikimai. Be elektros vis dar buvo daugiau kaip 3 tūkst. klientų. Kai kur audra išvartė elektros stulpus ir nutraukė laidus.
Pastatų sugadinimų šiame rajone užfiksuota palyginti nedaug. Savivaldybės tarnybos daugiausia šalina eismui trukdančius medžius ir kitus audros padarinius. Ekstremaliosios situacijos skelbti kol kas neketinama.
Tauragės rajone stichijos padariniai buvo gerokai mažesni. Čia suskaičiuota iki 20 nuvirtusių medžių, o pirmadienį elektros neturėjo apie 400 klientų. Papildomų išskirtinių pajėgų savivaldybei neprireikė.
Vilniaus rajone elektros neturėjo apie 7 tūkst. klientų
Vilniaus rajone didžiausias po audros elektros neturinčių klientų skaičius siekė apie 26 tūkst. Pirmadienio rytą jų buvo likę apie 7 tūkst. Sutrikimų dar buvo Skaidiškėse, Sužionyse, Riešėje ir dalyje Rudaminos.
Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos pajėgos buvo padidintos 50 proc. Į pagalbą pasitelkti laisvi darbuotojai ir savanoriai. Prie ESO komandų taip pat prisijungė seniūnijų elektrikai.
Ypatingas dėmesys skirtas namų ūkiams, kuriems elektra būtina dėl svarbių priežasčių. Gavus informacijos apie tokius gyventojus, su jais buvo susisiekta. Kai kur pristatyti generatoriai arba suteikta kita reikalinga pagalba.
Elektros sutrikimai daliai gyventojų sukėlė problemų ir dėl vandens. Į Rastinėnus bei Skaidiškes buvo pristatytos vandens talpos. Generatoriai pajungti ir vandenvietėse bei kituose svarbiuose objektuose.
Seniūnijų patalpos buvo atvertos ir patiems gyventojams. Jose žmonės galėjo pasipildyti vandens atsargas, pasišildyti maistą ir įkrauti telefonus. Vilniaus rajone ekstremaliosios situacijos kol kas skelbti neplanuojama.
Panevėžio rajono meras pasigedo didesnių pajėgų
Panevėžio rajone tikslus audros žalos mastas dar skaičiuojamas. Pirminiais duomenimis, čia virto medžiai, buvo nutraukta elektros laidų ir apgadintas bent vienas namas. Vėjo gūsiai nuo jo nuplėšė stogą.
Meras Antanas Pocius pripažino, kad audra parodė ir pasirengimo spragų. Jo teigimu, pritrūko specialiųjų tarnybų pajėgumų. Situaciją apsunkino ir tai, kad dalis seniūnijų vadovų bei darbuotojų atostogavo.
„Tokioje situacijoje mes praktiškai šeštadienį turėjome sėdėti ir laukti, kas įvyks – antraip būtų buvę daug operatyviau“, – teigė A. Pocius. Jo manymu, tokioms situacijoms reikia daugiau budėti pasirengusių komandų. Tai leistų į stichijos padarinius reaguoti greičiau.
Po audros bus vertinamas ir institucijų pasirengimas
L. Savickas pabrėžia, kad šiuo metu pagrindinis tikslas yra kuo greičiau atkurti elektros tiekimą. Tik po to bus atliekamas kritinis pasirengimo ir reagavimo vertinimas. Ministras žada aiškintis, ar buvo įgyvendintos po ankstesnių audrų suplanuotos priemonės.
Šių metų audra elektros tinklams smogė gerokai stipriau nei 2024-ųjų liepą. Tuomet be elektros buvo likę apie 160 tūkst. klientų. Šį kartą sutrikimai vienu metu paveikė daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.
Audros finansinis mastas taip pat dar nėra galutinis. Draudikams jau pranešta apie daugiau nei 3 mln. eurų nuostolių ir per 3 tūkst. žalų. Lietuvos draudikų asociacija prognozuoja, kad šie skaičiai artimiausiomis dienomis dar augs.
