Iki naujų mokslo metų pradžios likus vos savaitei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia apie svarbius pokyčius mokyklose. Nuo rugsėjo keisis telefonų naudojimo tvarka, tautinių mažumų mokyklose daugės lietuvių kalbos pamokų, o užsienio kalbas galės dėstyti daugiau specialistų.
Aiškumo atsirado ir dėl valstybinių brandos egzaminų. Ministrė Raminta Popovienė patvirtino, kad 25 balų VBE išlaikymo kartelę ketinama išlaikyti ir ateityje. Ministerijos vertinimu, dabartinė riba yra optimali.
VBE kartelės kelti neketina
Pastaraisiais metais VBE išlaikymo riba keitėsi ne kartą. Anksčiau egzaminui išlaikyti pakako 16 balų, vėliau kartelė buvo pakelta iki 35 balų. Pastaroji riba galiausiai sumažinta iki 25 balų.
„Dvejų pastarųjų metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai leidžia teigti, kad 25 taškų VBE išlaikymo riba yra optimali“, – sakė R. Popovienė. Pasak jos, 35 balų kartelė sukėlė didelį neišlaikiusiųjų skaičiaus šuolį. Tuo metu 25 balai yra gerokai daugiau už anksčiau taikytus 16 balų.
Todėl artimiausiu metu dar vieno kartelės keitimo nenumatoma. „Numatome, kad 25 taškų išlaikymo riba bus taikoma ir ateityje“, – patvirtino ministrė. Vis dėlto egzaminų rezultatai ir neišlaikiusių mokinių dalis bus toliau stebimi.
R. Popovienė priminė, kad VBE laiko ne vien į aukštus akademinius rezultatus orientuoti gimnazistai. Juos renkasi ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai, kartu siekiantys vidurinio išsilavinimo. Visiems jiems galioja vienodi reikalavimai.
Gali keistis reikalavimai viduriniam išsilavinimui
Nors VBE išlaikymo riba išliks, kitų pokyčių dar gali būti. Ministerija ketina peržiūrėti reikalavimus, taikomus norint įgyti vidurinį išsilavinimą. Konkrečius pasiūlymus planuojama pristatyti iki šių metų pabaigos.
„Tęsime diskusijas ir iki šių metų pabaigos pristatysime siūlymus, kaip ateityje galėtų keistis reikalavimai vidurinio išsilavinimo įgijimui“, – teigė R. Popovienė. Šiuo metu taip pat dirba atskira grupė, rengianti pasiūlymus dėl VBE organizavimo. Pokyčių detalės kol kas nepaskelbtos.
Toliau kuriamas ir VBE užduočių bankas. Jame esančias mokinių pasiekimų patikrinimų užduotis mokiniai galėtų naudoti ruošdamiesi egzaminams. Mokytojams jos būtų prieinamos darbui pamokose.
Nuo rugsėjo – nauja telefonų naudojimo tvarka
Vienas labiausiai mokinius ir jų tėvus paliesiančių pokyčių susijęs su mobiliaisiais telefonais. Nuo rugsėjo 1-osios kiekviena ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokykla turės nusistatyti asmeninių telefonų bei kitų įrenginių naudojimo tvarką. Vienodos taisyklės visoms šalies mokykloms nenustatomos.
Mokyklos, kurios tokią tvarką jau turi, galės ją atnaujinti pagal pateiktas rekomendacijas. Ministerija pirmuosius naujų mokslo metų mėnesius stebės, kokias taisykles pasirenka ugdymo įstaigos. Vėliau bus sprendžiama, ar dabartinio reguliavimo pakanka.
„Jeigu matysime, kad šio teisinio reguliavimo nepakanka, imsimės iniciatyvos jį tobulinti“, – sakė ministrė. Taigi telefonų naudojimo mokyklose reguliavimas ateityje dar gali būti griežtinamas ar kitaip koreguojamas. Pirmiausia bus vertinama pačių mokyklų praktika.
Tautinių mažumų mokyklose – daugiau lietuvių kalbos
Pokyčių sulauks ir tautinių mažumų mokyklų pradinukai. 1–4 klasėse valstybinės lietuvių kalbos pamokų skaičius didinamas nuo 5 iki 7 valandų per savaitę. Taigi lietuvių kalbai kas savaitę bus skiriamos dviem pamokomis daugiau.
Keičiamos ir galimybės mokyti užsienio kalbų. Trūkstant pedagogų, ES kalbų galės mokyti gimtakalbiai bei kiti specialistai. Jie turės mokėti dėstomą kalbą ne žemesniu nei C1 lygiu.
Tokiems specialistams iš karto turėti pedagogo kvalifikacijos nereikės. Ją bus galima įgyti per dvejus metus jau dirbant mokykloje. Ministerija taip tikisi lanksčiau spręsti užsienio kalbų mokytojų trūkumo problemą.
Mokytojams atidarys specialią pagalbos liniją
Dar viena naujovė įsigalios spalio 1 dieną. Pradės veikti pirmoji Lietuvoje pedagogams skirta mobilioji psichologinės ir pirminės teisinės pagalbos linija. Ji yra dalis plano, kuriuo siekiama ne tik pritraukti naujų mokytojų, bet ir išlaikyti jau dirbančius.
Psichologai konsultuos dėl streso, nerimo ir profesinio perdegimo. Pagalba taip pat bus teikiama susidūrus su smurtu, patyčiomis ar sudėtingais profesiniais ir tarpasmeniniais santykiais. Teisininkų konsultacijos apims darbo teisę, skundus, mokytojų teisių apsaugą ir kitus klausimus.
„Mokytojo savijauta yra tiesiogiai susijusi su mokinių mokymosi, ugdymo kokybe, mokyklos kultūra ir mokytojų išlikimu profesijoje“, – pabrėžė R. Popovienė. Pasak jos, vien parengti ir į mokyklą pritraukti naują pedagogą nepakanka. Reikia sudaryti sąlygas jam profesijoje pasilikti.
Mokytojų gali trūkti dar labiau
Problema aktuali ir dėl prognozuojamo pedagogų trūkumo. Ministerijos skaičiavimu, per artimiausius penkerius metus Lietuvoje gali trūkti iki 6 tūkst. mokytojų. Ypač trūksta matematikos, užsienio ir lietuvių kalbų, chemijos bei fizikos pedagogų.
2026–2028 metų plane numatytos lankstesnės įsidarbinimo ir karjeros galimybės. Ateityje taip pat ketinama plėsti prioritetinių pedagogikos studijų sąrašą. Į jį turėtų patekti ispanų ir anglų kalbos bei socialinės pedagogikos studijos, kurių studentai ir mokytojai galėtų pretenduoti į valstybės stipendijas.
Keičiamos ir kvalifikacijos pripažinimo galimybės. Magistro laipsnį turintys specialistai savo kvalifikacijos lygiu galėtų būti prilyginami vyresniesiems mokytojams. Daktaro ar aukštesnį laipsnį turintys specialistai – mokytojams metodininkams.
Atsiras specialios klasės jauniesiems sportininkams
Naujaisiais mokslo metais mokyklos galės steigti ir specialias sporto klases. Jos skirtos jauniems sportininkams, kuriems įprastą mokymosi grafiką reikia derinti su intensyvesniu sportiniu pasirengimu. Pirmosios tokios klasės duris atvers jau rugsėjį.
Preliminariais savivaldybių duomenimis, iš viso numatyta 20 sporto klasių keturiose savivaldybėse. Vilniuje jų turėtų būti 13, Kauno rajone – keturios. Kėdainiuose planuojamos dvi, Panevėžyje – viena.
Daugiau dėmesio bus skiriama ir emocinei aplinkai mokyklose. Švietimo įstaigų vadovams numatomi specialūs smurto bei patyčių prevencijos mokymai, pradės veikti emocinių kompetencijų stiprinimo programa. Mokyklose taip pat bus skelbiama informacija, kur vaikai gali kreiptis susidūrę su smurtu ar patyčiomis.
Premjeras žada peržiūrėti švietimo sistemą
Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu teigia, kad Lietuvos švietimo sistema yra pajėgi susidoroti su iššūkiais. Vis dėlto jis mato problemų, kurias reikėtų spręsti. Viena jų – pedagogams tenkanti biurokratinė našta.
Pasak premjero, mokytojams ir dėstytojams reikia suteikti daugiau erdvės kūrybai. Dėl to planuojama sudaryti ekspertų darbo grupę. Jai būtų pavesta dar kartą įvertinti esmines švietimo sistemos problemas ir pasiūlyti sprendimus.
„Jeigu norime užauginti kūrybingus žmones, tai reikia laiko ir erdvės kūrybai, o ne visokiems reglamentavimams, biurokratijai“, – sakė M. Sinkevičius. Kitu svarbiu iššūkiu jis įvardijo mažėjantį mokinių ir studentų skaičių.
