Puntuko akmuo Anykščių šilelyje yra vienas atpažįstamiausių Lietuvos gamtos paminklų. Tai antras pagal dydį riedulys šalyje, kuris dėl savo istorijos, legendų ir įamžintų skulptūrų tapo savotišku akmeniniu mūsų tautos metraščiu.
Ką sako mokslas apie Puntuką?
Geologai nustatė, kad Puntukas yra rapakivio granito luitas, susiformavęs maždaug prieš 1,7 milijardo metų. Ši uoliena kadaise glūdėjo giliai Žemės plutoje, o į paviršių iškilo dėl tektoninių judesių ir ilgametės erozijos.
Manoma, kad Puntuką į dabartinę vietą atvilko ledynas, slinkęs iš Skandinavijos į pietus prieš daugiau kaip 250 000 metų. Vėliau, tirpstant paskutiniajam Nemuno ledynui prieš maždaug 26 000 metų, Šventosios upės vanduo išgraužė gilų slėnį, bet milžiniško akmens pajudinti neįstengė.
Šiandien Puntukas sveria apie 446 tonas, jo ilgis siekia daugiau kaip 7 metrus. Nors pagal dydį jį pranoksta Barstyčių akmuo Skuodo rajone, Puntukas išlieka populiariausias ir dažniausiai lankomas Lietuvos riedulys.
Šventvietė, velnio užmojai ir karžygio legenda
Iki krikščionybės įvedimo Puntuko apylinkės buvo laikomos šventa vieta. Istorikai ir archeologai mini, kad čia galėjo būti alkas – pagoniška šventvietė, kur kūrenama šventoji ugnis ir aukojama dievams.
Liaudies pasakojimai šią vietą apipynė legendomis. Viena žymiausių teigia, kad Puntuką nešė velnias, nusprendęs sugriauti naujai pastatytą Anykščių bažnyčią. Išgirdęs pirmųjų gaidžių giedojimą, jis iš baimės paleidęs akmenį ir šis nukritęs ten, kur stovi ir šiandien.
Kita legenda pasakoja apie karžygį Puntuką, gynusį kraštą nuo kryžiuočių. Jo kūnas neva sudegintas ant šio akmens, taip paverčiant riedulį šventa atminimo vieta ir stiprybės simboliu.
Dariaus ir Girėno testamentas akmenyje
Puntukas tapo ir modernios Lietuvos istorijos ženklu. 1933 metais lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica“ perskrido Atlantą, tačiau žuvo Vokietijoje, visai netoli planuotos kelionės pabaigos.
Šis žygis ir tragedija sukrėtė visuomenę, o 1943 metais skulptorius Bronius Pundzius nusprendė Puntuke iškalti lakūnų bareljefus ir jų testamentą lietuvių tautai. Darbai vyko vokiečių okupacijos metais, slapta, be elektrinių įrankių, akmenį šlifuojant ir kalant rankomis.
Pundzius ant akmens įamžino Dariaus ir Girėno žodžius, raginančius tautą drąsai, ryžtui ir tikėjimui savo jėgomis. Taip Puntukas įgijo naują, rezistencijos ir vilties simbolio prasmę, svarbią ypač okupacijų laikotarpiu.
Šiandien – traukos centras ir ramybės vieta
Šiandien Puntukas yra vienas pagrindinių Anykščių krašto turizmo objektų. Greta jo įrengtas medžių lajų takas leidžia pažvelgti į riedulį ir Anykščių šilelį iš medžių viršūnių, atskleidžiant naują šios vietos perspektyvą.
Lankytojų tarpe išlikęs paprotys priglusti prie akmens ir „pajusti jo energiją“. Puntukas primena ir apie ledynmečių galias, ir apie pagoniškas šaknis, ir apie XX amžiaus didvyrius, todėl dažnam tampa ne tik įdomiu objektu, bet ir asmeninio susikaupimo vieta.
Taip vienas akmuo Anykščių šilelyje jungia geologiją, mitologiją ir istorinę atmintį, liudydamas ilgaamžę gamtos ir žmogaus dvasios sąjungą.
