Internetas pamažu virsta erdve, kurioje žmonių sukurtą turinį stelbia masiškai generuojamas dirbtinio intelekto „šlamštas“. Lengvai gaminami tekstai, vaizdo įrašai ir iliustracijos užpildo platformas, tačiau kartu ardo pasitikėjimą informacija ir smaugia kūrybinių profesionalų darbą.
Ekspertų vertinimu, šiandien maždaug pusę viso interneto srauto sudaro automatizuotos programos. Didelė jų dalis naudojama ne analizei ar saugumui, o netikroms peržiūroms, komentarams ir recenzijoms generuoti bei dezinformacijai skleisti.
Lengva kurti, sunku atskirti
Dirbtinis intelektas padarė be galo paprasta kurti vidutinišką, bet patraukliai atrodantį turinį. „YouTube“ pilna kanalų, kurie kelis kartus per savaitę skelbia valandos trukmės vaizdo įrašus su sugeneruotais scenarijais, balsais ir miniatiūromis. Tokie kanalai apima populiarius žanrus – nuo tikrų nusikaltimų istorijų iki mokslo temų.
Panaši tendencija matoma ir knygų, muzikos, naujienų rinkose. Interneto parduotuvėse daugėja mechaniškai perrašytų knygų, transliacijų platformose – dirbtinio intelekto kurtos muzikos. Tuo pat metu „Google“ testuoja svetainių turinio suvestines, kurios daliai leidėjų atima srautą ir pajamas.
Nematoma, bet pavojinga klaida
Didžiausia problema ta, kad dirbtinio intelekto kuriamas turinys dažnai atrodo įtikinamas, nors dalis faktų yra neteisingi ar išgalvoti. Modeliai linkę „užpildyti spragas“, išgalvodami skaičius, citatas ar tyrimus tam, kad atsakymas skambėtų įtikinamai ir įdomiai.
Kai tokia netiksli informacija publikuojama populiariuose tinklaraščiuose ar vaizdo kanaluose, ji tampa „šaltiniu“ kitoms sistemoms ir žmonėms. Klaidos įsitvirtina, jas vis sunkiau atskirti, o po kurio laiko tampa lyg ir „priimta tiesa“.
Jau užfiksuota, kad po didžiųjų kalbinių modelių išpopuliarėjimo drastiškai pasikeitė mokslo straipsnių kalba. Tyrėjai pastebi, kad daugėja frazių ir konstrukcijų, būdingų dirbtiniam intelektui, o tai rodo dažną neatskleistą jo naudojimą.
Kūryba prieš automatizuotą „šlamštą“
Kūrybinėms komandoms, tokioms kaip „Kurzgesagt“, ši nauja realybė kelia egzistencinį klausimą. Kruopščiai tiriamas ir tikrinamas turinys reikalauja šimtų valandų darbo, dešimčių specialistų ir didelių sąnaudų. Tuo tarpu dirbtinis intelektas leidžia akimirksniu pagaminti pigių, bet patraukliai atrodančių alternatyvų.
Jei didžioji dalis žmonių dėmesio atiteks tokiam „šlamštui“, giluminis, atsakingai parengtas turinys taps finansiškai nepakeliamas. Dalis kūrėjų bus priversti atleisti darbuotojus, atsisakyti ambicingesnių projektų arba patys masiškai naudoti dirbtinį intelektą.
Vis daugiau autorių renkasi kitą kelią – naudoti dirbtinį intelektą tik kaip pagalbinį įrankį. Jis gali padėti atrinkti literatūrą, automatizuoti technines užduotis ar pagreitinti iliustracijų kūrimą, bet galutinius sprendimus ir atsakomybę palikti žmonėms.
Ar internetas liks erdve, kurioje dominuoja patikrintos žinios ir originali kūryba, priklausys ir nuo vartotojų. Rinkdamiesi sąmoningai, remdami patikimus kūrėjus ir kritiškai vertindami automatiškai generuojamą turinį, žmonės vis dar gali pristabdyti dirbtinio intelekto „šlamšto“ bangą.
