Rinkų veteranas Michaelas McCarthy perspėja, kad JAV iždo intervencija į obligacijų rinką gali tapti pavojingu eksperimentu, kurio pasekmės bus juntamos visame pasaulyje. Jo nuomone, valdžia mėgina nuslopinti augančias ilgalaikes palūkanas, tačiau ekonominiai dėsniai galiausiai vis tiek nugalės.
McCarthy teigia, kad investuotojai jau dabar turėtų būti ypač atidūs, nes būtent JAV obligacijų rinka, o ne akcijos, greičiausiai taps kita didelės krizės ištakomis.
Kaip JAV bando valdyti palūkanas?
Pasak McCarthy, JAV iždas pastaruoju metu vis aktyviau išleidžia trumpalaikius vertybinius popierius – nuo 3 iki 12 mėnesių trukmės – ir už gautas lėšas perka ilgesnės trukmės, pavyzdžiui, 10 metų, obligacijas. Taip siekiama dirbtinai padidinti paklausą ilgalaikiams vertybiniams popieriams ir numušti jų pajamingumą.
Tokios operacijos finansų rinkose žinomos seniai, tačiau istorija rodo, kad panašios intervencijos retai kada veikia ilgai. McCarthy primena, jog nei Anglijos bankas 1992 metais, nei Šveicarijos nacionalinis bankas 2015 metais negalėjo atsilaikyti prieš rinkos jėgas, kai fundamentai judėjo priešinga kryptimi.
„Užtvankos“ metafora ir galimos pasekmės
Ekspertas JAV veiksmus lygina su bandymu dirbtinai sulaikyti vandenį užtvanka, kai vandens lygis nuolat kyla dėl augančios skolos ir infliacinių lūkesčių. Valdžia, jo žodžiais, gali laikinai sumažinti spaudimą, tačiau ilgainiui ši užtvanka gali neatlaikyti.
„Jei ta užtvanka trūks, turėsime dar vieną finansų krizę“, – sakė McCarthy. Jo teigimu, JAV iždo obligacijos yra visos pasaulinės skolos sistemos atskaitos taškas, tad rimti sukrėtimai čia neišvengiamai persiduotų valiutų, bankų ir akcijų rinkoms visame pasaulyje.
Akcijos, auksas, kriptovaliutos
Pasak McCarthy, stiprūs kursų svyravimai didžiausių bendrovių akcijose rodo, kad investuotojai jau dabar gyvena didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Jis mano, kad bet koks naujas šokas obligacijų rinkoje dar labiau padidintų rizikos priedus akcijoms.
Pastaruoju metu brangę auksas ir bitkoinas rodo, kad dalis kapitalo ieško alternatyvų tradicinėms turto klasėms. Tačiau McCarthy primena, jog auksas yra istoriškai patvirtinta vertės saugykla, o bitkoino vertė vis dar priklauso nuo investuotojų tikėjimo ir nėra paremta aiškiu ekonominiu pagrindu.
Skolos ir pinigų spausdinimo kaina
Ekspertas šiuos procesus sieja su laikotarpiu po 2008 metų krizės, kai didžiosios ekonomikos daugelį problemų bandė spręsti masiniu pinigų spausdinimu ir itin žemomis palūkanomis. Tai padėjo išvengti gilesnės recesijos, bet kartu skatino milžinišką skolos augimą ir iškreipė rizikos vertinimą rinkose.
McCarthy teigia, kad ekonominė istorija labai aiškiai rodo: problemų nukėlimas į ateitį dažniausiai reiškia, jog vėliau jos sugrįžta dar didesnės. Jo manymu, JAV sprendimas agresyviai kištis į obligacijų rinką gali tik padidinti būsimų sukrėtimų mastą, o ne jų išvengti.
