Nedidelis, turtingas ir dažnai pamirštamas Lichtenšteinas šiandien atsidūrė Europos politinių debatų centre. Šioje Alpių valstybėje kilęs ginčas dėl abortų gali peraugti į konstitucinę krizę, kuri išbandys unikalią šalies monarchinę santvarką.
Lichtenšteinas, turintis kiek daugiau nei 41 000 gyventojų, garsėja aukštomis pajamomis vienam gyventojui ir stabilia ekonomika. Tačiau už šios ramybės fasado jau kelis dešimtmečius tvyro įtampa tarp paveldimos monarchijos ir visuomenės, reikalaujančios daugiau politinės galios.
Monarcho galios išskirtinumas
Lichtenšteinas formaliai yra konstitucinė monarchija, tačiau realybėje tai – pusiau konstitucinė sistema. Valdžia kyla ir iš žmonių, ir iš valdovo, o princas turi itin plačius įgaliojimus, palyginti su kitomis Europos monarchijomis.
Valdantis namas gali vetuoti parlamentų priimamus įstatymus ir net referendumo rezultatus, atleisti vyriausybę, skirti teisėjus. Dabartinis valdovas princas Hansas Adamas II dar 2004 metais perdavė kasdienes valdžios funkcijas sūnui paveldimam princui Aloyzui, tačiau dinastijos įtaka išliko tokia pati stipri.
Aborto klausimas – sena žaizda
Abortai Lichtenšteine beveik visais atvejais kriminalizuoti, o tai yra viena griežčiausių reguliavimo formų Europoje. 2011 metais piliečių iniciatyva siekta abortus dekriminalizuoti, tačiau Aloyzas viešai pažadėjo vetuoti bet kokį liberalizavimą.
Tąsyk referendumo iniciatyva buvo atmesta 52 proc. prieš 48 proc. dalies stebėtojų vertinimu, princo vetavimo grėsmė numušė dalies rėmėjų motyvaciją balsuoti, nes jie nematė prasmės palaikyti reformos, kuri vis tiek būtų sustabdyta.
Naujas referendumas ir didėjanti įtampa
Dabar į frontą grįžta nauja iniciatyva – siūloma dekriminalizuoti abortą iki 12 nėštumo savaitės, panaikinti draudimą viešai teikti informaciją apie procedūrą ir užtikrinti paslaugų kompensavimą iš draudimo.
Iniciatyvą parėmė 4 970 piliečių – tai beveik ketvirtadalis rinkėjų ir antra pagal parašų skaičių iniciatyva šalies istorijoje. Apklausos rodo apie 62 proc. visuomenės palaikymą, todėl reali pergalės referendume tikimybė yra didelė.
Galimos pasekmės monarchijai
Princas Aloyzas ir šįkart pareiškė, kad patvirtintą iniciatyvą vetuos. Toks žingsnis būtų pirmas realus piliečių valios atmetimas nuo 1961 metų ir ryškiai primintų, kokią galią turi ne rinkimų būdu nerenkamas valdovas.
Ekspertai neslepia, kad toks veto beveik neabejotinai paskatintų naujus bandymus riboti princo galias ar net pradėti diskusiją dėl monarchijos ateities. Nors Konstitucija leidžia piliečiams inicijuoti referendumą dėl monarchijos panaikinimo, iki šiol visuomenė buvo linkusi priimti status quo manydama, kad valdovų namas garantuoja stabilumą ir gerovę.
Ar ši logika išliks galioti, jei princas atvirai ignoruos daugumos valią itin jautriu klausimu, paaiškės artimiausiais metais. Kol kas aišku tik viena – šios mažos valstybės sprendimai gali tapti precedentu platesnei diskusijai apie monarchijų vaidmenį šiuolaikinėje Europoje.
