Šiemet Ramiajame vandenyne formuojasi išskirtinai stiprus El Ninjo reiškinys, kuris, mokslininkų vertinimu, gali tapti galingiausiu per daugiau kaip šimtą metų. Ši natūrali klimato svyravimo fazė vyksta šylančiame pasaulyje, todėl jos poveikis gali būti gerokai pavojingesnis nei ankstesnių epizodų.
El Ninjo reiškia, kad įprasti pasatai, pučiantys iš rytų į vakarus, susilpnėja. Tuomet šiltas paviršinis vanduo, paprastai užsilaikantis vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, pasklinda į rytus. Kai tam tikroje vandenyno srityje paviršiaus temperatūra pakyla bent 0,5 laipsnio virš daugiametės normos, skelbiamas El Ninjo epizodas.
Šiais metais situacija jau dabar itin išskirtinė. Liepos mėnesį fiksuotas maždaug 2 laipsnių viršnorminis atšilimas, o Jungtinės Karalystės orų tarnybos prognozės rodo, kad vandenynas gali įkaisti daugiau kaip 3 laipsniais. Kai kurie centrai neatmeta ir 4 laipsnių scenarijaus, kuris būtų beprecedentis šiuolaikinėje stebėjimų istorijoje.
Reiškinys sustiprina klimato kaitą
Europos meteorologų draugijų vadovė Liz Bentley pabrėžia, kad pagrindinis temperatūros kilimo variklis išlieka žmogaus sukelta klimato kaita. Nuo pramonės revoliucijos pasaulio vidutinė oro temperatūra jau pakilo apie 1,5 laipsnio, o super El Ninjo epizodas gali trumpam pridėti dar 0,2–0,3 laipsnio.
„El Ninjo šį foninį atšilimą tiesiog superkrauna, todėl artimiausiais metais matysime dar intensyvesnes karščio bangas, sausras ir potvynius“, – sakė Liz Bentley. Jos teigimu, toks šilumos antplūdis beveik garantuoja, kad 2027 metais bus užfiksuoti nauji pasaulinės temperatūros rekordai.
Istorija rodo, kad stiprūs El Ninjo epizodai jau yra sukėlę katastrofiškų padarinių. 1877 metais pasaulis buvo gerokai vėsesnis, tačiau tuometinis labai galingas reiškinys prisidėjo prie derliaus žlugimo Indijoje ir Pietryčių Azijoje, sukeldamas badą, per kurį žuvo dešimtys milijonų žmonių.
Pasekmės žemės ūkiui ir ekonomikai
Šiltas Ramusis vandenynas keičia kritulių pasiskirstymą visame pasaulyje. Prognozuojama, kad kai kuriuose regionuose kritulių sumažės, o kituose dažnės ekstremalūs lietūs. Tai reiškia didelę sausrų, miškų gaisrų ir staigių potvynių riziką.
Indijoje jau stebimas silpnesnis musonas, kuris yra gyvybiškai svarbus ryžių ir kitų kultūrų derliui. Mažesnė pasiūla šioje šalyje gali paveikti pasaulines maisto produktų kainas, o tai didintų maisto nepriteklių labiausiai pažeidžiamose valstybėse.
Su sausra susiduria ir Panamos kanalas – dėl žemų vandens lygių ribojamas laivų eismas. Tai trikdo pasaulines tiekimo grandines ir gali branginti prekių gabenimą. Australijoje tikimasi didelių sausrų ir dar intensyvesnių miškų gaisrų, o Pietų Amerikos rytinėje pakrantėje – smarkių liūčių ir potvynių.
Ką gali padaryti vyriausybės?
Mokslininkai pabrėžia dvigubą užduotį. Viena vertus, būtina kuo greičiau mažinti iškastinio kuro deginimą ir taip stabdyti tolesnį klimato šilimą. Kita vertus, visuomenės ir ekonomika turi tapti atsparesnės neišvengiamoms ekstremalioms oro sąlygoms.
„Turime riboti atšilimą, bet kartu privalome geriau ruoštis potvyniams, karščio bangoms, sausrų padariniams žemės ūkiui ir infrastruktūrai“, – sakė Liz Bentley. Artėjantis super El Ninjo epizodas, pasak ekspertų, yra aiškus perspėjimas, kad delsti nebegalima.
