Dažnai sakome „toks jau mano charakteris“ tarsi tai būtų nuosprendis visam gyvenimui. Tačiau šiuolaikinė psichologija vis aiškiau rodo, kad asmenybė nėra akmuo – ji kinta, o dalį šių pokyčių galime kryptingai valdyti patys.
Asmenybės bruožai susiję su tuo, kaip įprastai mąstome, jaučiamės ir elgiamės. Tai lemia, ar stiklinę matome puspilnę, ar pustuštę, ar lengvai užsidegame pykčiu, ar reaguojame ramiai.
Kas yra didysis penketas?
Psichologijoje plačiausiai taikomas vadinamasis didžiojo penketo modelis. Jis išskiria penkis pagrindinius asmenybės bruožus: neurotiškumą, ekstraversiją, sąmoningumą, sutariamumą ir atvirumą patirčiai.
Neurotiškumas apibūdina polinkį į nerimą ir neigiamas emocijas, ekstraversija – polinkį bendrauti ir ieškoti stimulo. Sąmoningumas siejamas su atsakomybe ir planavimu, sutariamumas – su empatija ir pasitikėjimu kitais, o atvirumas – su smalsumu ir kūrybiškumu.
Kiekvienas žmogus turi šių bruožų derinį, tačiau jie nėra sustingę. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad laikui bėgant asmenybė nuosekliai kinta.
Asmenybė keičiasi viso gyvenimo metu
Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad žmonėms senstant dažniausiai mažėja neigiamų emocijų ir nerimo, jie tampa sąmoningesni, labiau paslaugūs ir pasitikintys kitais. Taip pat stiprėja savikontrolė ir humoro jausmas.
Kitaip tariant, dalis mūsų brendimo yra natūralus „suaugimas“ į ramesnę, labiau protingai save reguliuojančią asmenybę. Vis dėlto šie pokyčiai vyksta nevienodai greitai, o kai kuriems žmonėms – labai nežymiai.
Todėl vis svarbesnis tampa klausimas: ar galime šį procesą paspartinti ir tikslingai nukreipti?
Kaip sąmoningai keisti bruožus?
Psichologai pabrėžia, kad mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję. Keisdami elgesį ir mąstymo įpročius, ilgainiui galime pakeisti ir patį bruožą, o ne tik pavienę reakciją.
Pavyzdžiui, norint tapti ramesniems ir mažiau impulsyviems, padeda dėmesingumo lavinimas – meditacija, kvėpavimo pratimai, sąmoningas sustojimas prieš reaguojant. Reguliari praktika silpnina automatines pykčio ar panikos reakcijas.
Norint tapti labiau bendraujantiems, rekomenduojama sąmoningai kelti mažus kasdienius iššūkius: užkalbinti kolegą, prisijungti prie pokalbio, apsilankyti renginyje vienam. Kartojami tokie veiksmai pamažu stiprina ekstraversiją.
Sąmoningumą galima ugdyti nusistatomis konkrečius tikslus, planuojant dieną, naudojant priminimus ir stebint, kaip laikomasi pažadų sau. Kuo nuoseklesnė praktika, tuo labiau nauji įpročiai tampa asmenybės dalimi.
Ką verta prisiminti?
Asmenybės pokyčiai nereiškia, kad tampame kitu žmogumi. Greičiau tai reiškia, kad mokomės naujų būdų reaguoti į gyvenimo iššūkius ir plečiame savo elgesio repertuarą.
Tyrimai rodo, kad tikslingas pastangas skiriantys žmonės per kelerius metus gali pasiekti reikšmingų pokyčių didžiojo penketo skalėse. Svarbiausia – aiškiai apsibrėžti, kokį bruožą norite stiprinti, ir nuosekliai treniruoti atitinkamą elgesį kasdienėse situacijose.
Taigi frazę „toks jau mano charakteris“ vis dažniau keičia kita: „toks noriu būti ir kiekvieną dieną truputį ten artėju“.
