Ar kada susimąstėte, kad susitikimas su bičiuliais gali būti naudingas ne tik nuotaikai, bet ir sveikatai? Vis daugiau tyrimų rodo, kad draugystės nėra tik malonus laisvalaikis – jos tiesiogiai susijusios su mūsų gyvenimo trukme ir fizine savijauta.
Psichologai ir medicinos mokslininkai šiandien sutaria: socialiniai ryšiai yra vienas svarbiausių geros sveikatos veiksnių, neretai prilygstantis fiziniam aktyvumui ar mitybai.
Ką sako ilgamečiai tyrimai
Dar XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje pradėtas Harvardo universiteto tyrimas, kuriame buvo stebima daugiau kaip 700 vyrų gyvenimo eiga, atskleidė netikėtą išvadą. Ilgaamžiškumą ir pasitenkinimą gyvenimu geriausiai prognozavo ne pinigai ar karjera, o artimi ir patikimi santykiai.
Tyrimo dalyvių, kurie išlaikė artimus ryšius su šeima, draugais ir bendruomene, fizinė ir psichinė sveikata senatvėje buvo ženkliai geresnė. Šie rezultatai vėliau patvirtinti ir kitose, platesnėse populiacijose atliktose studijose.
Draugai stiprina imunitetą
Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys daugiau socialinių kontaktų, rečiau serga ir lengviau įveikia infekcijas. Viename plačiai cituojamame eksperimente savanoriai buvo sąmoningai užkrėsti peršalimo virusu, o vėliau stebėta, kas iš jų iš tikrųjų susirgs.
Paaiškėjo, kad įvairiapusišką socialinį gyvenimą turintys žmonės keturis kartus rečiau pasigavo pilną ligą arba ją išgyveno tik labai lengva forma. Manoma, kad tai susiję su geriau veikiančia imunine sistema ir mažesniu ilgalaikiu stresu.
Vienatvės žala prilygsta žalingiems įpročiams
Mokslininkai vis dažniau lygina socialinę izoliaciją su tokiais rizikos veiksniais kaip rūkymas ar nutukimas. Ilgalaikė vienatvė siejama su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, diabeto rizika ir net didesniu mirtingumu.
Kai žmogus jaučiasi vienišas, jo organizme vyksta fiziologiniai pokyčiai: pakinta baltųjų kraujo kūnelių veikla, didėja uždegiminiai procesai, silpnėja imuninė reakcija. Tai sudaro palankesnes sąlygas lėtinėms ligoms vystytis.
Net mažos sąveikos turi reikšmę
Įdomu tai, kad naudą teikia ne tik artimiausi draugai. Tyrimai rodo, kad trumpi ir paviršutiniški socialiniai kontaktai – pavyzdžiui, pasisveikinimas su barista kavinėje ar trumpos kelios frazės su kaimynu laiptinėje – taip pat gerina nuotaiką.
Eksperimentai atskleidė, kad sąmoningas šiltas bendravimas su nepažįstamaisiais mažina vienišumo jausmą ir stiprina priklausymo bendruomenei pojūtį. Tokie maži kasdieniai gestai ilgainiui gali tapti svarbia emocinio atsparumo dalimi.
Kaip puoselėti ryšius kasdien?
Nors šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai nepalieka daug laiko ilgiems susitikimams, specialistai ragina draugystes laikyti tokia pat būtina sveikatos investicija kaip judėjimą ar miegą. Naudos duoda net trumpos, bet reguliarios žinutės, skambučiai ar susitikimai kavos puodeliui.
Psichologai pataria sąmoningai planuoti laiką draugams ir šeimai, išdrįsti pirmajam parašyti ar paskambinti, o bendruomenėje ieškoti progų megzti naujas pažintis. Kuo daugiau prasmingų, nors ir skirtingo artumo ryšių turime, tuo didesnė tikimybė, kad gyvensime ilgiau ir jausimės geriau.
