Rusijos karas prieš Ukrainą ir įtampa Artimuosiuose Rytuose privertė Europos Sąjungą skubiai ieškoti naujų energijos šaltinių. Viena iš pagrindinių vilčių regione tampa Kipras, planuojantis tiek dujas, tiek elektrą į žemyninę Europą.
Salos energetikos ministras skelbia, kad pirmosios Kipro dujos galėtų pasiekti ES jau 2028 metų pavasarį, kai į gamybą įsijungs Kronos telkinys pietinėje pakrantėje.
Europa atsisako rusiškų dujų
Prieš 2022 metų invaziją Rusija tiekė apie pusę ES importuojamų dujų, daugiausia vamzdynais. Per kelerius metus ši priklausomybė smarkiai sumažinta ir iki 2025 metų Rusijos dalis importuose nukrito iki maždaug 12 proc.
Nepaisant spartėjančios žaliosios pertvarkos, apie 30 proc. ES namų ūkių vis dar šildosi dujomis, todėl iškastinis kuras išlieka svarbia energijos balanso dalimi. Trūkstamas apimtis užpildo Norvegija ir suskystintų gamtinių dujų importas, daugiausia iš Jungtinių Valstijų.
Kronos telkinys ir Kipro dujų potencialas
Kronos telkinį vysto „TotalEnergies“ ir „Eni“. Skaičiuojama, kad jame yra daugiau kaip 85 milijardai kubinių metrų dujų, o metinė gavyba viršys 5 milijardus kubinių metrų.
Pagal ES mastelius tai nėra didelė apimtis, tačiau Kipro mastu ji reikšminga ir gali pakelti šalį tarp penkių didžiausių dujų gamintojų Sąjungoje. Ateityje potencialą dar labiau didintų kiti jau atrasti telkiniai, tokie kaip „Aphrodite“.
Dujos iš Kipro bus transportuojamos į Egiptą, kur bus suskystinamos ir tik tuomet išgabenamos į ES terminalus. Esminis minusas – Egiptas pagal susitarimą galės pasilikti apie penktadalį pagamintų suskystintų dujų, todėl ES išliks priklausoma nuo papildomos grandies tiekimo grandinėje.
Didysis jūros jungtis ir atsinaujinanti energija
Kipras taip pat siekia tapti elektros mazgu. Didysis jūros jungtis – tai povandeninis kabelis, turintis sujungti Kiprą, Graikiją ir Izraelį ir pirmą kartą prijungti salą prie Europos elektros rinkos.
Projektas, kurio ilgis sieks apie 1 208 kilometrus, laikomas svarbia grandimi integruojant saulės energijos perteklių iš Kipro ir Izraelio į ES tinklus. Vis dėlto projektas vėluoja, jo sąmata jau viršijo pirminį biudžetą, o galutiniai kaštai dar tikslinami.
Koks bus Kipro vaidmuo?
Kipro dujos ir elektra nepakeis JAV ar Norvegijos tiekimo, tačiau gali padėti sumažinti rizikas, kai per daug pasikliaujama vienu partneriu. Kartu su atsinaujinančiais ištekliais sala tampa diversifikavimo įrankiu, didinančiu ES atsparumą geopolitiniams sukrėtimams.
Ekspertai pabrėžia, kad Kipras nėra stebuklingas sprendimas, o viena iš daugelio grandžių ilgame ES kelyje į saugesnę ir labiau vietine gamyba paremtą energetiką.
