Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pripažįsta, kad kunigams Tadui Švedavičiui ir Ryšardui Peciunui pareikšti kaltinimai atskleidė rimtas problemas. Susiklosčiusią padėtį jis vadina sisteminio lūžio krize.
Arkivyskupas atsiprašė nukentėjusiųjų ir visuomenės, kad galimų seksualinio išnaudojimo atvejų nepavyko sustabdyti anksčiau. Pasak jo, Bažnyčiai būtina stiprinti prevenciją ir gebėjimą pastebėti nerimą keliančius ženklus.
Vis dėlto G. Grušas kol kas nepalaiko platesnio nepriklausomo tyrimo dėl seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje. Jo manymu, šiuo metu daugiau dėmesio reikėtų skirti sistemai, kuri padėtų užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
G. Grušas: visiems mums tai yra šokas
Ketvirtadienį kalbėdamas „LRT“ radijui Vilniaus arkivyskupas neslėpė, kad dviejų kunigų bylos tapo sukrėtimu tiek dvasininkams ir tikintiesiems, tiek visai Lietuvos visuomenei.
„Visiems mums yra šokas – ir dvasininkų, ir Bažnyčios bendruomenei, ir visai Lietuvai – turėti prieš akis tokią sisteminio lūžio krizę“, – sakė G. Grušas.
Jis taip pat padėkojo teisėsaugai ir prokuratūrai už atliktą darbą, kuris, pasak arkivyskupo, leido išryškinti susidariusią situaciją. Kartu dvasininkas ragino daugiau dėmesio skirti galimo išnaudojimo požymiams.
„Tai mums visiems parodo, kad yra labai svarbu, jog visi žiūrėtume, visi atpažintume tuos ženklus, kur tokie dalykai vyksta“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.
Atsiprašė aukų ir visuomenės
Interviu portalui „15min“ G. Grušas pripažino, kad dabartinė sistema nėra nepriekaištinga. Arkivyskupo teigimu, procesai keičiami, tačiau tokios didelės organizacijos pokyčiai vyksta lėtai.
„Viskas nėra gerai, reikia keisti ir bandysime tobulėti. Procesai vyksta, bet lėtai – tokio didelio laivo greitai ant kampo nepasuksi“, – sakė jis.
G. Grušas taip pat atsiprašė nukentėjusių žmonių bei visuomenės dėl to, kad seksualinio išnaudojimo atvejai nebuvo užkardyti anksčiau. Dabar, jo teigimu, viena svarbiausių užduočių yra prevencija.
Nuo 2023 metų Vilniaus arkivyskupijoje stiprinamos saugios aplinkos priemonės ir organizuojami prevenciniai mokymai. Arkivyskupo pateiktais duomenimis, tokius mokymus jau yra išklausę daugiau kaip 600 žmonių.
Teigia, kad pagalbos mechanizmai veikia
G. Grušo vertinimu, Bažnyčioje jau yra sukurtų mechanizmų, kuriais gali pasinaudoti seksualinį išnaudojimą patyrę žmonės. Problema, pasak jo, yra ir aukų baimė ar sunkumas ryžtis apie patirtį prabilti.
„Mechanizmas yra sudarytas, yra galimybė. Reikia suprasti, kad pačioms aukoms yra sunku, dažnai jie jaučiasi kažką padarę neteisingai“, – „LRT“ radijui kalbėjo arkivyskupas.
Pasak jo, žmones reikia aktyviau raginti kreiptis pagalbos. G. Grušas tvirtino pats bendravęs su nukentėjusiais žmonėmis kitais atvejais ir pabrėžė, kad pagalbos galimybių yra.
„Mechanizmas tikrai yra, bet to raginimo, supratimo – kaip ir kitais atvejais – yra tų greitųjų linijų, kur žmonės gali kreiptis ir gauti tą pagalbą“, – teigė jis.
Platesniam nepriklausomam tyrimui nepritaria
Nepaisant pripažintų sistemos trūkumų, G. Grušas šiuo metu nemano, kad jau atėjo metas nepriklausomam platesnės apimties seksualinio išnaudojimo atvejų Bažnyčioje tyrimui.
„Nemanau, kad laikas tam tinkamas. Ir vis dar nemanau, kad priaugome iki to. Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“, – portalui „15min“ sakė arkivyskupas.
Taigi artimiausiu metu didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms priemonėms, saugios aplinkos kūrimui ir pagalbai nukentėjusiems. Pats G. Grušas pripažįsta, kad dabartinius procesus dar reikia keisti.
T. Švedavičius paprašė būti pašalintas iš kunigystės luomo
Kalbėdamas apie kunigą T. Švedavičių, arkivyskupas nurodė, kad šis kaltę pripažino po to, kai teisėsaugos tyrime paaiškėjo jo ryšys su nukentėjusiu asmeniu.
G. Grušo teigimu, kunigas bendradarbiauja su teisėsauga ir yra pažadėjęs atlyginti žalą. Be baudžiamojo proceso, dėl T. Švedavičiaus vyksta ir atskiras kanoninis procesas.
Kunigas jau paprašė būti pašalintas iš kunigystės luomo. Tačiau tokio sprendimo negali savarankiškai priimti Vilniaus arkivyskupas – galutinis žodis šiuo klausimu priklauso Šventajam Sostui.
„Tą sprendimą gali priimti tik Šventasis Sostas. Net jei vyskupas prašo, nereiškia, kad tai bus suteikta“, – aiškino G. Grušas.
Arkivyskupas kartu pabrėžė, kad pašalinimas iš kunigystės savaime nėra vienintelė visuomenės apsaugos priemonė. Esminiu klausimu jis laiko užtikrinimą, kad nusikaltę asmenys negalėtų dirbti su vaikais, nepilnamečiais ar kitais pažeidžiamais žmonėmis.
Vienoje byloje – 34 nusikalstami epizodai
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius. Kaltinimai pareikšti Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui.
Byloje kalbama apie 34 nusikalstamus epizodus. Kaltinimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio pobūdžio medžiaga ir vaikų įtraukimu į girtavimą.
Ši byla susijusi su kitu baudžiamuoju procesu, kuris teismui perduotas birželio pabaigoje. Jame kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui pateikti kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga.
Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija kaltinamųjų oficialiai neįvardija. Vis dėlto viešai skelbiama, kad šiose bylose kaltinami 56 metų T. Švedavičius ir 51 metų R. Peciunas.
Dabar, pasak G. Grušo, vien reakcijos į jau išaiškintus atvejus nepakanka. Bažnyčiai teks spręsti, kaip anksčiau pastebėti grėsmę, paskatinti nukentėjusiuosius prabilti ir užtikrinti, kad panašūs atvejai nepasikartotų.
