Rietavo savivaldybėje gali atsirasti naujas stambus energetikos objektas. Bendrovė „Sfarm gas“ Daugėdų kaime svarsto statyti biometano dujų jėgainę, kurios pirmojo etapo metinė gamyba galėtų siekti iki 147 gigavatvalandžių.
Projektas išsiskiria ir planuojamomis investicijomis. Bendrovė jau yra sudariusi sutartį su nacionaliniu plėtros banku „ILTE“ dėl daugiau kaip 27 mln. eurų paskolos.
Jeigu projektas būtų įgyvendintas pagal dabar numatytus parametrus, Daugėdų kaime veikianti jėgainė galėtų tapti viena didžiausių tokio pobūdžio gamyklų Lietuvoje. Jos plėtra numatyta keliais etapais.
Dujas gamintų iš mėšlo, srutų ir augalinių atliekų
Planuojamos jėgainės veikla būtų paremta žemės ūkyje susidarančių žaliavų panaudojimu. Biometanui gaminti numatoma naudoti gyvūnų mėšlą, srutas bei įvairias augalinės kilmės atliekas.
Tarp galimų žaliavų minimi šiaudai, kukurūzų siloso likučiai, pašarams nebetinkama augalinė medžiaga ir kitos organinės atliekos. Taigi dalis žemės ūkyje susidarančių likučių galėtų būti panaudota dujų gamybai.
Biometanas gaunamas išvalius biodujas ir padidinus jose esančio metano koncentraciją. Pagal savo savybes tinkamai paruoštas biometanas gali būti tiekiamas į gamtinių dujų infrastruktūrą.
Daugėdų kaime šiuo metu svarstoma įrengti šešis bioreaktorius. Galutinė projekto apimtis priklausys ir nuo to, kiek žaliavų bus galima užsitikrinti jėgainės veiklai.
Pirmuoju etapu – 13,6 mln. kubinių metrų per metus
Biodujų gamybą bendrovė „Sfarm gas“ numato plėtoti dviem etapais. Pirmuoju etapu per metus planuojama pagaminti apie 13,6 mln. kubinių metrų biometano.
Toks gamybos mastas energetine išraiška galėtų siekti iki 147 gigavatvalandžių per metus. Tačiau tai nebūtų galutinė galima Daugėdų jėgainės gamybos apimtis.
Atsiradus pakankamam papildomų žaliavų kiekiui būtų pereinama prie antrojo plėtros etapo. Tuomet metinė biometano gamyba galėtų išaugti iki 18,25 mln. kubinių metrų.
Būtent tokie skaičiai leidžia projektą vertinti kaip vieną stambesnių Lietuvos biometano sektoriuje. Šiuo metu šalyje šių dujų gamyba auga, o į perdavimo bei skirstymo sistemas patenka vis daugiau vietoje pagaminto biometano.
Projektui – daugiau kaip 27 mln. eurų paskola
Apie planuojamos investicijos dydį byloja ir finansavimo apimtis. Birželio pabaigoje įsigaliojo nacionalinio plėtros banko „ILTE“ ir bendrovės „Sfarm gas“ sudaryta sutartis dėl 27,1 mln. eurų paskolos.
Finansavimas skirtas pagal priemonę „Milijardas verslui“. Tai vienas ryškiausių signalų, kad kalbama apie didelės apimties energetikos projektą, kuriam įgyvendinti reikalingos nemažos pradinės investicijos.
Kaip skelbia „Verslo žinios“, bendrovė „Sfarm gas“ priklauso Kaune įsikūrusiai įmonei „Sfarm gas holding“. Pastarąją lygiomis dalimis valdo bendrovės „Ivecita“ ir „Sfarm investing“.
Galutiniai šių įmonių naudos gavėjai, remiantis skelbiama informacija, yra trys fiziniai asmenys.
Biometano Lietuvoje pagaminama vis daugiau
Daugėdų projektas svarstomas tuo metu, kai Lietuvos biometano sektorius pastebimai auga. Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ duomenys rodo ryškų vietoje pagamintų atsinaujinančių dujų kiekio šuolį.
Per pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvos dujų perdavimo ir skirstymo sistemas buvo įleista 242,9 gigavatvalandės biometano. Tai 2,6 karto daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Palyginimui, vien Daugėdų kaime planuojamos jėgainės pirmojo etapo pajėgumas galėtų siekti iki 147 gigavatvalandžių per metus. Tad pradėjusi veikti visa numatyta apimtimi ji taptų reikšmingu Lietuvos biometano gamybos objektu.
Šio kuro gamybai svarbus ir žemės ūkio sektorius, nes mėšlas, srutos bei įvairūs augaliniai likučiai tampa žaliava energijai gaminti. Tai suteikia papildomą panaudojimo galimybę organinėms atliekoms, kurios ūkiuose susidaro nuolat.
Daugėdų projektas numatytas su plėtros galimybe
Kol kas kalbama apie planuojamą projektą, todėl faktinės jėgainės gamybos apimtys priklausys nuo jo įgyvendinimo ir žaliavų prieinamumo. Vis dėlto jau numatyta galimybė pajėgumus didinti.
Pirmuoju etapu siekiama 13,6 mln. kubinių metrų metinės biometano gamybos, o vėliau ši riba galėtų pakilti iki 18,25 mln. kubinių metrų.
Jeigu planai būtų įgyvendinti visa numatyta apimtimi, Rietavo savivaldybė gautų vieną stambiausių biometano gamybos objektų šalyje. Kartu tai papildytų augančią vietinės kilmės dujų pasiūlą Lietuvos energetikos sistemoje.
