Kitąmet Lietuvos pensininkų pajamos turėtų dar kartą ūgtelėti. Pagal dabartinius skaičiavimus socialinio draudimo pensijų bazinis indeksavimas galėtų siekti 8,51 proc., tačiau tai dar nėra galutinis skaičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatmeta ir papildomo pensijų didinimo. Jeigu dėl jo bus sutarta formuojant valstybės bei „Sodros“ biudžetus, bendras pensijų augimas kitais metais galėtų priartėti prie 10 proc.
Kiek konkrečiai eurų papildomai gaus senatvės pensijų gavėjai, turėtų paaiškėti rudenį. Galutiniai indeksavimo koeficientai priklausys nuo atnaujintų ekonominių rodiklių ir politinių sprendimų dėl papildomo indeksavimo.
Šiuo metu skaičiuojamas 8,51 proc. augimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, pagal dabar turimus duomenis kitų metų socialinio draudimo pensijų augimas turėtų siekti 8,51 proc.
Toks dydis nėra pasirinktas politiniu sprendimu – jis apskaičiuojamas pagal įstatyme nustatytą pensijų indeksavimo formulę. Tačiau ir šis skaičius iki galutinio biudžeto patvirtinimo dar gali pasikeisti.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad dabartinis 8,51 proc. dydis apskaičiuotas naudojant kovo mėnesį paskelbto Ekonominės raidos scenarijaus duomenis. Naujesni ekonominiai rodikliai bus paskelbti rugsėjį.
Būtent tuomet turėtų atsirasti gerokai daugiau aiškumo. Atnaujinus ekonomines prognozes bus perskaičiuoti pensijų indeksavimo koeficientai, kurie taps kitų metų pensijų didinimo pagrindu.
Pensijos gali augti maždaug 10 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad prie bazinio indeksavimo norėtų pridėti ir papildomą pensijų augimą. Jis galėtų sudaryti dar maždaug 1,5 proc.
Jeigu dabartinis 8,51 proc. bazinio indeksavimo skaičius iš esmės nepasikeistų ir būtų sutarta dėl papildomo didinimo, bendras pensijų augimas galėtų siekti apie 10 proc.
Tačiau ministrė kol kas konkretaus papildomo indeksavimo dydžio nežada. Sprendimas bus tiesiogiai susijęs su derybomis dėl biudžeto, kurios paprastai tęsiasi iki pat metų pabaigos.
„Kol kas negaliu pasakyti, nes tai susiję su biudžeto derybomis – jūs žinote, kad net iki gruodžio mėnesio viskas keičiasi, o aš pasirengusi intensyviai derėtis“, – Seime žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Iš kur būtų paimti pinigai papildomam didinimui?
Papildomam pensijų indeksavimui svarbi „Sodros“ finansinė padėtis. Ministerija aiškina, kad tokiam didinimui būtų naudojamas einamųjų metų socialinio draudimo įmokų perviršis.
Tai reiškia, kad papildomas indeksavimas nebūtų finansuojamas tiesiog paimant pinigus iš sukaupto „Sodros“ rezervo. Šio rezervo naudojimą riboja įstatymai ir jam nustatytos atskiros taisyklės.
Papildomam indeksavimui būtų skiriama dalis tais metais gaunamų socialinio draudimo įmokų pertekliaus. Kiek pinigų tam bus galima panaudoti, priklausys ir nuo faktinių „Sodros“ pajamų.
Ministrė teigia, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius galimybes kitais metais didinti pensijas vertina palankiai. Kartu svarstomas ir vaiko išmokų didinimas.
Siūloma nustatyti mažiausią perviršio dalį
M. Sinkevičius anksčiau yra kalbėjęs apie galimybę nustatyti aiškesnę taisyklę, kiek „Sodros“ biudžeto perviršio kasmet turėtų būti skiriama papildomam pensijų indeksavimui.
Premjero minimas dydis – mažiausiai 15 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio. Tokia tvarka galėtų suteikti daugiau aiškumo sprendžiant, kiek papildomai galima didinti pensijas.
Vis dėlto kitų metų pensijų gavėjams svarbiausias skaičius bus ne pati perviršio dalis, o galutinis indeksavimo koeficientas. Jis ir nulems, kiek eurų padidės konkretaus žmogaus gaunama pensija.
Kadangi pensijų dydžiai skiriasi priklausomai nuo sukaupto stažo, apskaitos vienetų ir kitų aplinkybių, vienodas indeksavimo procentas nereiškia vienodos papildomos sumos visiems gavėjams.
Kiek pensijos padidėjo šiemet?
Šiemet senatvės pensijos vidutiniškai augo 12 proc. Senatvės pensija žmogui, turinčiam būtinąjį stažą, pasiekė 810 eurų.
Jeigu kitais metais būtų įgyvendintas ministrės minimas maždaug 10 proc. bendras augimas, pensijų didėjimas tęstųsi, nors jo tempas būtų kiek mažesnis nei šiemet.
Tačiau 10 proc. kol kas reikėtų vertinti kaip galimą, o ne jau patvirtintą dydį. Dabartinis ministerijos skaičiavimas numato 8,51 proc. bazinį indeksavimą, o dėl papildomos dalies dar reikės susitarti.
Kada paaiškės galutinis pensijų didėjimas?
Pirmasis svarbus etapas laukia rugsėjį, kai bus paskelbtas atnaujintas Ekonominės raidos scenarijus. Pagal naujus duomenis bus galima tiksliau apskaičiuoti pagrindinio pensijų indeksavimo dydį.
Tuo pačiu metu prasidės intensyvesnis kitų metų biudžetų formavimas. Būtent šiame procese paaiškės, kiek finansinių galimybių bus papildomam pensijų indeksavimui.
Todėl dabartinius skaičius galima laikyti gana aiškiu orientyru, tačiau galutinio sprendimo pensijų gavėjams dar teks palaukti. Jei papildomam indeksavimui bus rasta lėšų, bendras augimas kitais metais gali priartėti prie ministrės minimo 10 proc.
Svarbiausias atsakymas turėtų išryškėti rudenį: tuomet bus aiškiau, ar pensijos didės tik pagal įstatyme numatytą formulę, ar prie bazinio augimo bus pridėtas ir papildomas indeksavimas.
