Parlamentaro Aido Gedvilo turto deklaracijose ir jo sūnaus bendrovės „Soltekana“ dokumentuose atsiradę neatitikimai kelia klausimų dėl maždaug 200 tūkstančių eurų vertės nekilnojamojo turto perleidimo. Pernai politikas iš bendrovės perėmė du nekilnojamojo turto objektus, tačiau už juos pinigais nemokėjo.
Registrų centro dokumentuose nurodoma, kad nekilnojamasis turtas A. Gedvilui perduotas padengiant bendrovės skolą. Vis dėlto „15min“ tyrimų skyriaus ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ analizuotuose viešuose dokumentuose duomenų apie tokią skolą aptikti nepavyko.
Pats „Nemuno aušros“ frakcijos Seime narys žurnalistams nepaaiškino, kada ir kokiomis aplinkybėmis bendrovė tapo jam skolinga. Klausimus apie deklaruotą turtą bei paskolas politikas pavadino visuomenei neaktualiais.
Politikui atiteko patalpos ir dalis sklypo
Tyrimą atlikusių žurnalistų duomenimis, praėjusių metų sausį A. Gedvilo asmenine nuosavybe tapo du bendrovei „Soltekana“ iki tol priklausę nekilnojamojo turto objektai.
Vienas jų – daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto komercinės patalpos Šiaulių centre. Šiose patalpose šiuo metu veikia „Gintarinė vaistinė“.
Politikui taip pat atiteko didžioji dalis beveik keturių hektarų žemės sklypo Aukštadvario regioniniame parke. Abiejų nekilnojamojo turto sandorių pagrindas Registrų centro dokumentuose nurodomas vienodas – skolos padengimas.
Problema ta, kad tyrimą atlikę žurnalistai viešuose dokumentuose nerado informacijos, leidžiančios nustatyti, kada tokia skola susidarė, kokia buvo jos suma ir dėl kokių priežasčių bendrovė buvo skolinga politikui.
Deklaracijose skolos pėdsakų nerasta
„15min“ tyrimų skyriaus ir „Sienos“ duomenimis, užuominų apie A. Gedvilo gautiną skolą nėra jo turto deklaracijose nuo 2019 metų. Tuo metu politikas jau dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
Informacijos, galinčios paaiškinti šios skolos atsiradimą, žurnalistai nurodo neradę ir A. Gedvilo privačių interesų deklaracijose.
Pats parlamentaras į išsamesnius žurnalistų klausimus atsakyti nepanoro. Jis nepaaiškino nei skolos kilmės, nei aplinkybių, kuriomis bendrovės nekilnojamasis turtas buvo panaudotas jai padengti.
Todėl remiantis viešai prieinama informacija lieka neaišku, kokio dydžio finansinį reikalavimą A. Gedvilas turėjo bendrovei ir kada jis galėjo atsirasti.
„Soltekana“ liko be nekilnojamojo turto
Turto perdavimo pasekmės matomos pačios bendrovės finansinėse ataskaitose. Jose nurodyta „Soltekanos“ ilgalaikio materialiojo turto vertė nuo maždaug 194 tūkstančių eurų sumažėjo iki nulio.
Registrų centro duomenys, kuriais remiasi tyrimo autoriai, rodo, kad A. Gedvilas už perimtus objektus bendrovei pinigų nemokėjo. Nekilnojamasis turtas perduotas kaip atsiskaitymas už minimą skolą.
Vien komercinių patalpų Šiaulių centre vidutinė rinkos vertė, Registrų centro duomenimis, gali siekti apie 85 tūkstančius eurų.
Kitas objektas – maždaug 3,5 hektaro sklypo dalis Aukštadvario regioniniame parke. Visas sklypas prieš kelerius metus bendrovei ir A. Gedvilui kainavo beveik 160 tūkstančių eurų.
Turto deklaracijoje – dar vienas klausimas
Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį ir į tai, kaip pasikeitė politiko deklaruojamo nekilnojamojo turto vertė. 2025 metų deklaracijoje A. Gedvilas nurodė maždaug 70 tūkstančių eurų didesnę nekilnojamojo turto vertę nei metais anksčiau.
Tačiau iš „Soltekanos“ perimto turto vertė galėjo būti gerokai didesnė. Be to, deklaruojama A. Gedvilui priklausančių žemės sklypų vertė, palyginti su ankstesniais metais, apskritai nepasikeitė.
Dėl šios priežasties, anot tyrimą atlikusių žurnalistų, vien iš parlamentaro pateiktos deklaracijos neįmanoma aiškiai nustatyti, kaip joje atsispindėjo visas iš sūnaus bendrovės perimtas nekilnojamasis turtas.
Anksčiau dėmesio sulaukė degalinių sandoriai
Tai nėra pirmas kartas, kai „Siena“ nagrinėja A. Gedvilo šeimos ir bendrovės „Soltekana“ sudarytus nekilnojamojo turto sandorius. Kovo mėnesį paskelbtame tyrime analizuotas dviejų degalinių Šiaulių krašte pardavimas.
A. Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdyta bendrovė „Aidma“ daugiau nei prieš dešimtmetį dvi degalines už 645 tūkstančius eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuo metu valdytai bendrovei „Soltekana“.
2016 metais „Soltekana“ abi degalines pardavė degalinių tinklui „Jozita“. Registrų centro duomenimis, šio sandorio vertė viršijo 1,7 milijono eurų.
A. Gedvilo sūnus yra nurodęs kitą sumą – 1,45 milijono eurų, atskaičius pridėtinės vertės mokestį. Tyrimo autorių skaičiavimu, per kiek daugiau nei metus degalinių pardavimo kaina padidėjo maždaug 800 tūkstančių eurų.
Į esminius klausimus atsakymų kol kas nėra
Naujausiame tyrime savaime nekeliama išvada, kad turto perdavimas buvo neteisėtas. Esminis klausimas kyla dėl informacijos trūkumo – viešuose dokumentuose žurnalistams nepavyko aptikti duomenų apie skolą, kuria pagrįstas nekilnojamojo turto perdavimas.
Neaiškumų kelia ir deklaruojamo turto vertės pokyčiai. Turto deklaracijoje nurodytas augimas, tyrimo autorių vertinimu, neleidžia aiškiai pamatyti viso iš „Soltekanos“ perimto nekilnojamojo turto.
Situaciją galėtų paaiškinti pats A. Gedvilas, tačiau parlamentaras į žurnalistų klausimus apie skolos atsiradimo aplinkybes nesileido. Todėl kol kas lieka neatsakyta, kada bendrovė tapo skolinga politikui, kokia buvo skola ir kaip visas gautas turtas atsispindėjo jo deklaracijose.
