Kai pomidorų derlius toks gausus, kad dubenys, palangės ir virtuvės stalai jau pilni, prasideda malonus galvosūkis – kur juos visus panaudoti? Vienas praktiškiausių variantų yra naminis pomidorų padažas.
Jam nereikia idealiai atrodančių pomidorų. Tinka labai prinokę, minkštesni, netaisyklingos formos vaisiai, kurių nebesinori dėti į salotas. Svarbiausia, kad pomidorai nebūtų supuvę ar pažeisti pelėsio.
Dar vienas tokio padažo privalumas – paprasta sudėtis. Pomidorai, svogūnai, česnakai ir keli įprasti prieskoniai gali virsti tirštu pagardu, kurį vėliau panaudosite įvairiausiems patiekalams.
Kokius pomidorus geriausia rinktis?
Padažui ypač tinka mėsingi pomidorai, kuriuose mažiau vandens ir daugiau minkštimo. Iš jų padažas sutirštėja greičiau, todėl puodo nereikia kelias valandas laikyti ant viryklės.
Tačiau pirkti specialių pomidorų tikrai nereikia, jeigu darže jų ir taip apstu. Galima maišyti skirtingas veisles – vienos suteiks daugiau saldumo, kitos rūgštelės, trečios sodresnę spalvą.
Pernokę pomidorai taip pat labai tinkami. Jei vaisius minkštas, tačiau neturi gedimo požymių, padaže jis gali būti net geresnis už kietą, dar iki galo nesubrendusį pomidorą.
Prieš gaminimą pomidorus kruopščiai nuplaukite, pašalinkite kotelių vietas ir apžiūrėkite. Įtartinus, pelėjančius ar pradėjusius pūti vaisius geriau išmesti, o ne bandyti išpjauti pažeistą dalį.
Paprastas naminio pomidorų padažo receptas
Maždaug trims kilogramams pomidorų galima imti kelis vidutinio dydžio svogūnus, keturias ar penkias česnako skilteles, šiek tiek aliejaus, druskos ir pasirinktų prieskonių.
Jeigu norisi švelnesnio skonio, galima įberti truputį cukraus. Tačiau pirmiausia padažą paragaukite – gerai sunokę vasariniai pomidorai dažnai būna pakankamai saldūs ir be papildomo cukraus.
Prieskonius galima rinktis pagal būsimą padažo paskirtį. Raudonėliai ir bazilikai tiks itališko stiliaus patiekalams, o juodieji pipirai, česnakai bei aitriosios paprikos suteiks ryškesnį charakterį.
Jei norite universalaus padažo, prieskonių geriau nepadauginti. Žiemą atidarius indelį bus galima nuspręsti, ar iš jo gaminti sriubą, troškinį, makaronų padažą ar picos pagrindą.
Pirmiausia paruoškite daržoves
Svogūnus smulkiai supjaustykite ir puode trumpai pakepinkite su nedideliu kiekiu aliejaus. Jie turėtų suminkštėti ir tapti skaidrūs, tačiau nebūtina jų stipriai apskrudinti.
Tuomet sudėkite smulkintą česnaką. Jo ilgai kepinti nereikia – pakanka labai trumpo laiko, kad pasklistų kvapas. Per stipriai apkepęs česnakas gali suteikti padažui nemalonaus kartumo.
Pomidorus supjaustykite stambesniais gabalais ir sudėkite į tą patį puodą. Netrukus jie pradės leisti sultis, todėl papildomai pilti vandens dažniausiai visai nereikia.
Masę užvirinkite, tuomet sumažinkite kaitrą. Padažas turėtų ramiai burbuliuoti, o perteklinis vanduo – palaipsniui išgaruoti. Retkarčiais viską pamaišykite, ypač padažui pradėjus tirštėti.
Kiek laiko virti?
Vieno visiems tinkamo laiko nėra. Vandeningiems pomidorams reikės daugiau laiko, o iš mėsingų vaisių pagaminta masė norimą konsistenciją gali pasiekti gerokai anksčiau.
Geras orientyras – pats padažo tirštumas. Perbraukus šaukštu per puodo dugną, sutirštėjusi masė neturėtų iš karto subėgti atgal kaip pomidorų sultys.
Jei padažą ketinate naudoti picai, verta pavirti ilgiau ir palikti tirštesnį. Makaronams, sriuboms ar troškiniams galima ruošti kiek skystesnį variantą – vėliau jį visada bus galima pakaitinti ilgiau.
Druskos ir kitų prieskonių galutinį kiekį geriausia koreguoti padažui jau gerokai sutirštėjus. Garuojant vandeniui skonis koncentruojasi, todėl pradžioje gausiai pasūdytas padažas vėliau gali tapti per sūrus.
O kaip pomidorų odelės ir sėklos?
Čia galima rinktis pagal norimą rezultatą. Jeigu odelės netrukdo, pomidorų lupti nėra būtina. Išvirus masę galima susmulkinti rankiniu trintuvu ir gauti gana vientisą padažą.
Norint ypač glotnios konsistencijos, išvirtą masę galima pertrinti per sietelį. Taip pašalinama didesnė dalis odelių bei sėklų, tačiau darbo, žinoma, atsiranda daugiau.
Kitas variantas – prieš verdant pomidorus trumpai nuplikyti ir nulupti. Ant vaisiaus apačios įpjaukite nedidelį kryželį, trumpam panardinkite pomidorą į verdantį, o paskui į šaltą vandenį.
Vis dėlto gaminant didelį kiekį padažo kiekvieno pomidoro lupimas gali greitai pabosti. Jei turite rankinį trintuvą ir odelių tekstūra neerzina, galima pasirinkti gerokai paprastesnį kelią.
Padažą galima pagardinti daržo gėrybėmis
Jeigu šiuo metu gausiai dera ir kitos daržovės, pomidorų padažas gali padėti sunaudoti dalį jų. Į puodą galima įdėti saldžiosios paprikos, svogūnų ar nedidelį kiekį aitriosios paprikos.
Šviežias bazilikas taip pat puikiai dera su pomidorais. Vis dėlto ruošiant didelę atsargą verta dalį padažo palikti kuo neutralesnio skonio – taip žiemą jis bus universalesnis.
Vieną dieną tokio padažo norėsis prie makaronų, kitą – į troškinį. Dar kitą indelį galbūt panaudosite sriubai arba mėsos patiekalui, todėl labai specifiniai prieskoniai gali riboti pasirinkimą.
Patogu ir visą pagamintą kiekį padalyti. Vieną dalį galima pagardinti bazilikais bei raudonėliais, kitą palikti paprastą, o trečią paruošti aštresnę.
Kaip padažą išsaugoti žiemai?
Paprasčiausias būdas – šaldymas. Atvėsusį padažą galima supilstyti nedidelėmis porcijomis į šaldymui tinkamas talpyklas ir laikyti šaldiklyje, palikus vietos masei plėstis.
Patogu rinktis tokias porcijas, kokių paprastai prireikia vienam patiekalui. Tuomet nereikės atitirpinti didelės dėžutės vien tam, kad į troškinį įdėtumėte kelis šaukštus padažo.
Konservuojant kambario temperatūroje laikomą pomidorų padažą jau svarbios tikslios rūgštingumo, kaitinimo, indų paruošimo ir konservavimo sąlygos. Vien karšto padažo supylimas į stiklainį savaime negarantuoja saugaus ilgalaikio laikymo.
Todėl norint atsargų be papildomų konservavimo skaičiavimų šaldiklis yra labai patogus pasirinkimas. Padažą taip galima ruošti pagal skonį, o vėliau naudoti beveik kaip ką tik išvirtą.
Žiemą toks ruošinys sutaupo nemažai laiko
Naminio pomidorų padažo vertė geriausiai pasimato tada, kai daržo sezonas jau seniai pasibaigęs. Ištraukiate porciją, pašildote, įdedate norimų prieskonių – ir dalis vakarienės jau paruošta.
Jį galima pilti ant makaronų, naudoti picai, dėti į daržovių bei mėsos troškinius, sriubas ar padažus. Tirštesnis variantas tinka net karštiems sumuštiniams ir įvairiems orkaitėje ruošiamiems patiekalams.
Be to, tai vienas paprasčiausių būdų sunaudoti pomidorus, kurie jau pernoko ir ilgai neišsilaikys. Užuot skubėjus visą derlių suvalgyti per kelias dienas, vasaros skonį galima pasilikti vėlesniam laikui.
Tad jei virtuvėje vėl stovi pilnas dubuo pomidorų, kurių šeima nebespėja valgyti, puodas gali būti geriausias sprendimas. Šiek tiek darbo dabar – ir šaltuoju sezonu turėsite greitą pagrindą daugybei kasdienių patiekalų.
