Lietuvos žvalgybos turima informacija apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos regione sulaukė nemažai dėmesio, tačiau Prezidentūra ragina šių žinių nevertinti kaip neišvengiamų būsimų atakų įrodymo.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius pabrėžia, kad įvairių operacijų planavimas yra įprasta valstybių ir jų karinių struktūrų veiklos dalis. Visai kas kita – politinis sprendimas tokį planą įgyvendinti.
Vis dėlto Lietuva galimų grėsmių neignoruoja. Strateginių objektų apsauga jau sustiprinta, atsakingos institucijos peržiūri savo veiksmų procedūras, o papildomos saugumo priemonės bus taikomos mažiausiai iki šių metų pabaigos.
Žvalgybos informacija dar nereiškia būsimos atakos
M. Česnulevičius, komentuodamas informaciją apie Rusijos svarstomas operacijas, ragino pirmiausia įvertinti skirtumą tarp galimo scenarijaus rengimo ir sprendimo jį realizuoti.
„Kai sakoma, kad viena ar kita pusė planuoja kažkokius veiksmus, planavimas vyksta visada. Tai yra kaip kvėpavimas. Kol nepriimtas sprendimas įgyvendinti planą, jis yra tiesiog būtina sąlyga“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėjas.
Todėl, jo žodžiais, išgirdus apie tokius planus pirmiausia reikėtų „truputėlį nusiraminti“. Tai nereiškia, kad į žvalgybos perspėjimus galima numoti ranka – valstybės institucijos galimiems scenarijams ruošiasi iš anksto.
Lietuvos karinė žvalgyba turi informacijos, kad Rusija svarsto galimybę Baltijos regione rengti provokacijas prieš kritinės infrastruktūros objektus. Vienas iš minimų scenarijų – operacijos, kurioms galėtų būti panaudoti ukrainietiški dronai.
Kokia galėtų būti provokacijos schema?
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugpjūčio pradžioje skelbė, kad Rusija gali svarstyti vadinamąją svetimos vėliavos operaciją. Jos esmė – įvykdyti priešišką veiksmą taip, kad atsakomybė kristų kitai valstybei ar organizacijai.
Šiuo atveju kalbama apie galimą ukrainietiškų dronų panaudojimą. Toks scenarijus galėtų būti skirtas sudaryti įspūdį, kad incidentas susijęs su Ukraina, nors tikrieji jo organizatoriai būtų kiti.
Toks galimas scenarijus ypač jautrus dėl pastarųjų mėnesių įvykių. Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant Ukrainos bepiločius orlaivius, Baltijos valstybėse ir Suomijoje jau buvo fiksuojami oro erdvės pažeidimai.
Tuo pat metu Kremlius kaltina Baltijos valstybes esą leidžiant Ukrainai naudoti jų teritoriją karinėms operacijoms. Tokie pareiškimai prisideda prie informacinės įtampos regione.
Svarbiausi objektai jau saugomi stipriau
Lietuva į žvalgybos informaciją reagavo dar liepos pabaigoje. Tuomet buvo nuspręsta sustiprinti strateginės infrastruktūros apsaugą, o rugpjūčio 17 dieną papildomų saugumo priemonių taikymas pratęstas iki metų pabaigos.
Didesnis dėmesys skiriamas objektams, kurių pažeidimas galėtų turėti rimtų pasekmių valstybės energetikai ir kitoms gyvybiškai svarbioms sistemoms. Tarp jų yra suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje.
Sustiprinta ir elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, transformatorių pastotės Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės apsauga. Tai objektai, turintys didelę reikšmę Lietuvos energetikos sistemai.
Pasak M. Česnulevičiaus, buvo vertinama, kurie objektai yra labiau pažeidžiami ir kurių veiklos sutrikdymas sukeltų didžiausias pasekmes. Atsižvelgiant į tai peržiūrėtos apsaugos procedūros bei galimi institucijų veiksmai.
Įtrauktos skirtingos valstybės tarnybos
Kritinės infrastruktūros apsauga nėra palikta vien kariuomenei. Prie pasirengimo prisideda Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė.
„Buvo atrinkti objektai, kurie galbūt būtų labiau pažeidžiami, arba jų pažeidimai duotų didesnį efektą, peržiūrimos procedūros, pažiūrima, kas, kaip turėtų būti sustiprinta“, – aiškino prezidento patarėjas.
Lietuva taip pat ruošiasi į bendrą apsaugos sistemą įtraukti naujai įsigyjamą techniką ir ginkluotę. Tam jau anksčiau priimti sprendimai dėl integruotos oro erdvės gynybos.
Naujos priemonės, anot M. Česnulevičiaus, neturėtų būti skirtos vien keliems strateginiams objektams. Jas ketinama integruoti į platesnę šalies apsaugos sistemą.
Laukiama dronų perėmimo sistemų
Atskiras dėmesys skiriamas bepiločių orlaivių grėsmei. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras anksčiau skelbė, kad Lietuva vasaros pabaigoje arba rudenį turėtų sulaukti dronų perėmimo sistemų prototipų.
Kol kas M. Česnulevičius negalėjo patvirtinti, ar pirmieji bandomieji interceptoriai Lietuvą jau pasiekė. Pasak jo, tikslesnės informacijos šiuo klausimu reikėtų teirautis kariuomenės.
Gavus tokią sistemą pirmiausia būtų atliekami bandymai. Jų rezultatai būtų pristatyti valstybės vadovams, kurie galėtų spręsti dėl tolesnio šių priemonių naudojimo ir įsigijimo.
Jeigu klausimas pareikalautų aukščiausio politinio lygmens sprendimų, jis galėtų pasiekti ir Valstybės gynimo tarybą. Taigi prieš pasirenkant konkrečias sistemas svarbu praktiškai įvertinti jų galimybes.
Kaip būtų reaguojama į tikrą incidentą?
Kitas svarbus klausimas – kas nutiktų, jeigu provokacija prieš Lietuvos infrastruktūrą iš tiesų būtų įvykdyta. Prezidento patarėjas pabrėžia, kad pirmasis žingsnis būtų incidento aplinkybių nustatymas.
Vien įtarimo, kad už išpuolio galėjo stovėti priešiška valstybė, neužtektų. Reikėtų surinkti įrodymus, nustatyti atsakingus asmenis ar struktūras ir pagrįsti išvadas sąjungininkams.
„Mes esame teisinė valstybė ir toje pačioje NATO yra procedūros, turi būti pateikti įrodymai“, – kalbėjo M. Česnulevičius.
Tik nustačius, kad incidentas iš tiesų buvo priešiškos valstybės suplanuotos operacijos rezultatas, galėtų būti sprendžiama dėl konsultacijų su NATO sąjungininkais ir kitų atsakomųjų veiksmų.
Didžiausias iššūkis – atpažinti, kas iš tiesų įvyko
Galimos svetimos vėliavos operacijos atveju vienu sunkiausių uždavinių taptų būtent atsakomybės nustatymas. Jei būtų naudojama kitos šalies technika, pats dronas dar nebūtinai atskleistų, kas organizavo incidentą.
Todėl svarbios tampa žvalgybos, kriminalistinės, karinės ir kibernetinio saugumo priemonės. Reikėtų atkurti visą įvykio grandinę ir surinkti pakankamai duomenų, kad išvados nekeltų pagrįstų abejonių NATO partneriams.
Prezidento patarėjo teigimu, rimto incidento atveju Lietuvai reikėtų būti pasirengusiai pagrįsti savo nustatytus faktus ir poziciją. Būtent pagal pateiktus įrodymus vėliau būtų priimami politiniai bei gynybiniai sprendimai.
Taigi žvalgybos perspėjimas nėra pranešimas, kad ataka jau neišvengiama. Tačiau jis rodo, kodėl kritinės infrastruktūros apsauga stiprinama dar iki incidento – saugumo sistemos vertė paaiškėja būtent tada, kai galimas scenarijus iš popieriaus mėgina persikelti į tikrovę.
