Veganizmas per pastaruosius metus tapo viena ryškiausių mitybos tendencijų. Jį renkasi ne tik dėl gyvūnų gerovės, bet ir dėl aplinkosauginių bei sveikatos argumentų. Tačiau viešojoje erdvėje netrūksta ir perdėtų, ir klaidinančių teiginių.
Moksliniai tyrimai leidžia tiksliau įvertinti, ką iš tiesų duoda augalinė mityba, o kur būtini sąmoningi sprendimai ir papildai.
Aplinkos poveikis – bene aiškiausias
Čia mokslininkų pozicija gana vieninga: kuo mažiau gyvūninės kilmės produktų, tuo mažesnis mūsų pėdsakas aplinkai. Tyrimai rodo, kad veganiška mityba, palyginti su įprasta visavalge, gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą maždaug 70–80 proc.
Be to, jai reikia gerokai mažiau žemės ir vandens. Skiriasi atskirų produktų pėdsakas – pavyzdžiui, migdolų gėrimo gamyba itin vandeninga, bet bendras augalinių produktų poveikis vis tiek gerokai mažesnis nei mėsos ir pieno.
Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad net ir dalinis perėjimas prie augalinės mitybos sumažina individualią žalą klimatui.
Sveikata: tarp naudos ir rizikų
Vienas dažniausių ginčų – ar žmogus apskritai gali būti visiškai sveikas be mėsos. Baltymų trūkumo baimė dažniausiai nepagrįsta: jų gausu ankštinėse kultūrose, riešutuose, pilno grūdo produktuose. Baltymų nepakankamumas nustatomas retai ir dažniausiai siejamas su per mažu bendru kalorijų kiekiu.
Kur kas realesnė problema – vitamino B12, geležies ir omega-3 riebalų rūgščių trūkumas. B12 praktiškai nėra augaliniuose produktuose, todėl veganams būtini papildai arba stipriai papildyti maisto produktai. Priešingu atveju gali sutrikti nervų sistema, atsirasti nuovargis, prastesnė nuotaika.
Daug diskusijų kelia ir kaulų sveikata. Dalis tyrimų rodo, kad veganiškai besimaitinantys suaugusieji turi didesnę kaulų lūžių riziką, net kai suvartoja pakankamai kalcio. Vis dėlto tarptautiniai palyginimai rodo, kad pieno vartojimas nebūtinai tiesiogiai lemia mažesnį osteoporozės paplitimą.
Ilgaamžiškumas ir ligų rizika
Didelės apimties epidemiologiniai tyrimai rodo, kad veganai rečiau serga 2 tipo diabetu, turi mažesnį kraujospūdį, rečiau nutunka ir gali turėti mažesnę tam tikrų vėžio formų riziką. Augalinis racionas dažnai pasižymi dideliu skaidulų, antioksidantų ir fitocheminių medžiagų kiekiu, o tai siejama su mažesniu uždegimu organizme.
Tačiau dalį šios naudos gali lemti ir gyvenimo būdas. Veganai dažniau sportuoja, mažiau rūko ir vartoja alkoholį, todėl ne visada aišku, kiek poveikį daro vien tik mityba.
Ar verta tapti veganu?
Remiantis dabartiniais duomenimis, veganiška mityba yra viena draugiškiausių aplinkai. Sveikatos požiūriu ji gali būti labai naudinga, jei gerai suplanuota ir kompensuojami kritiniai trūkumai – pirmiausia vitaminas B12, taip pat geležis ir omega-3.
Kita vertus, vien atsisakyti gyvūninių produktų neužtenka: galima būti ir „nesveiku veganu“, jei didžiąją raciono dalį sudaro perdirbtas maistas. Todėl svarbiausia ne veganiškas etiketas, o subalansuota, įvairi ir sąmoningai planuota mityba.
