Nauji tyrimai rodo, kad 7 proc. moterų ir 10,3 proc. vyrų patiria sunkumų kontroliuodami savo seksualinius potraukius, o šie skaičiai, panašu, auga. Socialiniai tinklai pilni seksualizuotų vaizdų, o atsitiktinių pažinčių programėlės visada po ranka. Tai kelia klausimą – kas vyksta mūsų smegenyse ir kūne, kai jaučiame stiprų susijaudinimą, ir kodėl kai kurie žmonės jo tarsi nebegali išjungti?
Mokslininkai apie tai kalba ne „geismo“, o „seksualinio susijaudinimo“ terminais, tačiau reiškinys tas pats – sudėtinga grandinė tarp smegenų, hormonų ir išorinių dirgiklių.
Kaip gimsta seksualinis susijaudinimas?
Seksualinis susijaudinimas prasideda ne genitalijose, o smegenyse. Pirmiausia neuronai apdoroja informaciją: akys užkliūva už patrauklaus žmogaus, seksualizuoto vaizdo ar fantazijos, o centrinė nervų sistema įvertina, ar tai gali būti seksualus dirgiklis.
Tuomet įsijungia platesnis kūno atsakas – pakyla budrumas, padažnėja pulsas, gali atsirasti prakaitavimas ar kiti fiziologiniai pokyčiai. Tik vėliau, jei nusprendžiame į tai reaguoti, susijaudinimas „nusileidžia“ iki genitalijų ir atsiranda aiškūs kūniški požymiai.
Visą šį procesą valdo hormonai ir skirtingos smegenų sritys – priekinė žievė, insula, cingulinė žievė ir kiti centrai, susiję su motyvacija, malonumu bei savikontrole. Tyrimai rodo, kad didesnis testosterono ir estrogeno kiekis gali būti siejamas su stipresniu lytiniu potraukiu, tačiau tiesioginis ryšys iki šiol nėra galutinai įrodytas.
Malonumo chemija ir pasekmės
Kai susijaudinimas tampa intensyvus, svarbų vaidmenį pradeda vaidinti dopaminas ir norepinefrinas. Dopaminas, kurį smegenys išskiria ir valgant skanų maistą, sustiprina malonumo pojūtį, o norepinefrinas gali suteikti euforijos, energijos, sumažinti apetitą ir net trukdyti užmigti.
Šie neuromediatoriai susiję ir su sumažėjusia savikontrole – dėl to seksualinio akto metu žmonės kartais elgiasi ar kalba taip, kas vėliau kelia juoką ar gėdą. Po orgazmo abiejų lyčių organizme padidėja serotonino kiekis, kuris stabilizuoja nuotaiką, ir oksitocinas, stiprinantis emocinį ryšį bei artumo jausmą.
Kada geismas virsta sutrikimu?
Vis dažniau tyrėjai kelia klausimą, ar nuolatinis seksualizuoto turinio srautas neskatina pernelyg dažno šių smegenų sistemų aktyvavimo. Kai kurie duomenys rodo, kad intensyvus seksualinių dirgiklių, masturbacijos ar pornografijos vartojimas gali keisti dopamino signalizaciją ir tam tikrų smegenų sričių veiklą.
Tokiais atvejais kalbama apie hiperseksualumo sutrikimą – būseną, kai žmogus jaučiasi „pernelyg geidus“ ir nebegali kontroliuoti savo seksualinio elgesio, nors tai kelia kančią ar trukdo kasdieniam gyvenimui. Apklausos rodo, kad nuo 2 iki 6 proc. žmonių pripažįsta turintys tokių problemų, dažniau vyrai.
Hiperseksualumą diagnozuoti sudėtinga, nes nėra vieno aiškaus kriterijaus, o pati tema dažnai apipinta gėda. Vis dėlto tyrimai, kai žmonėms, turintiems šį sutrikimą, rodoma seksualinė vaizdinė medžiaga, rodo didesnį tam tikrų smegenų sričių aktyvumą, lyginant su kontroline grupe.
Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad svarbiausias rodiklis – ne orgazmų skaičius, o subjektyvus kontrolės jausmas. Jei seksualinis elgesys tampa nekontroliuojamas, kelia kaltę, trikdo darbą ar santykius, verta kreiptis profesionalios pagalbos ir įvertinti tiek psichologinius, tiek biologinius veiksnius.
