Viryklę dažniausiai renkamės pagal kainą, patogumą ir maisto gaminimo įpročius. Vieni neįsivaizduoja virtuvės be tikros liepsnos, kiti vertina lengvai valomą indukcinį paviršių ir greitą kaitinimą.
Tačiau diskusija apie dujines ir elektrines virykles jau seniai nėra vien kulinarinis ginčas. Tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria tam, kokios medžiagos gaminant maistą patenka į namų orą.
Dujinės viryklės atveju svarbus ir dar vienas aspektas – tarša gali atsirasti ne vien tada, kai matome degančią liepsną. Tam tikrų medžiagų į aplinką gali patekti ir prietaiso nenaudojant.
Kas patenka į orą uždegus dujinę viryklę?
Dujoms degant susidaro įvairių teršalų. Tarp jų – azoto oksidai, anglies monoksidas, formaldehidas ir kitos medžiagos, kurių koncentracijai uždarose bei prasčiau vėdinamose patalpose skiriamas ypatingas dėmesys.
Viena aktualiausių medžiagų yra azoto dioksidas. Jis dirgina kvėpavimo takus, todėl didesnė jo koncentracija patalpose gali būti ypač nepageidaujama žmonėms, turintiems kvėpavimo sistemos problemų.
Problema gana paprasta: gaminame maistą palyginti nedidelėje patalpoje, o degimo produktai susidaro visai šalia žmogaus. Jeigu virtuvė prastai vėdinama, teršalai gali pasklisti ir po kitus kambarius.
Tyrimai rodo, kad naudojant dujinę viryklę azoto dioksido koncentracija patalpose gali greitai padidėti. Tam įtakos turi viryklės naudojimo trukmė, patalpos dydis, ventiliacija ir naudojamų degiklių skaičius.
Gartraukis reikalingas ne vien dėl maisto kvapų
Nemažai žmonių gartraukį įjungia tada, kai kepa žuvį, svogūnus ar kitą intensyvų kvapą skleidžiantį maistą. Tačiau naudojant dujinę viryklę jo paskirtis gerokai svarbesnė.
Veiksmingiausias yra toks gartraukis, kuris surinktą orą pašalina į lauką. Jis padeda iš virtuvės pašalinti dalį gaminant maistą bei degant dujoms susidarančių teršalų.
Recirkuliaciniai gartraukiai veikia kitaip. Jie orą filtruoja ir grąžina atgal į patalpą, todėl jų galimybės pašalinti dujų degimo metu susidarančius teršalus nėra tokios pačios kaip oro ištraukimo į lauką.
Jeigu tinkamo gartraukio nėra, gaminant maistą pravartu pasirūpinti papildomu vėdinimu. Atvertas langas ir geresnė oro apykaita gali padėti sumažinti patalpoje besikaupiančių teršalų koncentraciją.
Problema gali išlikti net išjungus viryklę
Dėmesio sulaukė ir tyrimai, kuriuose nagrinėjama, kas vyksta dujinių viryklių nenaudojant. Paaiškėjo, kad tam tikrais atvejais nedideli dujų kiekiai gali patekti į patalpą ir prietaisui esant išjungtam.
Tyrėjai dujose taip pat aptiko benzolo. Tai žmogaus sveikatai pavojinga medžiaga, todėl galimas jos patekimas į gyvenamųjų patalpų orą tapo dar viena priežastimi išsamiau vertinti dujinių prietaisų poveikį.
Svarbu nepainioti dviejų procesų. Vieni teršalai susidaro degimo metu, o kiti į patalpą gali patekti kartu su nesudegusiomis dujomis. Dėl to vien liepsnos spalva nepasako visko apie namų oro kokybę.
Jeigu namuose jaučiamas dujų kvapas, situacijos nereikėtų bandyti spręsti vien pravėrus virtuvę. Galimas dujų nuotėkis yra saugumo problema, kurią turi įvertinti atitinkami specialistai.
Kodėl daug kalbama apie vaikų sveikatą?
Dujinių viryklių poveikis ypač aktyviai nagrinėjamas kalbant apie vaikų kvėpavimo sistemos sveikatą. Tyrimuose ieškoma sąsajų tarp dujinio maisto gaminimo, patalpų oro taršos ir vaikų astmos.
Kai kuriuose vertinimuose apskaičiuota, kad dujinių viryklių naudojimas galėtų būti siejamas su maždaug 13 proc. vaikų astmos atvejų Jungtinėse Valstijose. Vis dėlto tokius skaičius svarbu interpretuoti atsargiai.
Tai nereiškia, kad kiekvienas namuose dujinę viryklę turintis vaikas susirgs astma. Rizikai gali turėti įtakos daugybė aplinkybių – nuo ventiliacijos ir naudojimo dažnumo iki kitų patalpų oro taršos šaltinių.
Vis dėlto šeimoms, kuriose auga vaikai arba gyvena kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės, gera virtuvės ventiliacija yra ypač aktuali. Tai svarbu nepriklausomai nuo pasirinkto maisto gaminimo būdo.
Dujinė viryklė turi ir klimato kainą
Diskusija neapsiriboja namų oru. Gamtinės dujos daugiausia sudarytos iš metano, kuris patekęs į atmosferą prisideda prie klimato kaitos.
Metano gali nutekėti skirtinguose gamtinių dujų tiekimo etapuose – jas išgaunant, transportuojant, paskirstant ir galiausiai naudojant pastatuose. Nedideli nuotėkiai bendroje sistemoje susideda į gerokai didesnį kiekį.
Tyrėjai yra vertinę ir išjungtų dujinių viryklių nuotėkius. Tai svarbi detalė, nes reiškia, kad dalis metano gali patekti į aplinką net tada, kai šeima tuo metu nieko negamina.
Dėl sveikatos, energijos vartojimo ir klimato argumentų kai kuriose valstybėse bei miestuose vis aktyviau skatinamas perėjimas nuo dujinių prietaisų prie elektrinių alternatyvų.
Ar indukcinė viryklė yra geresnis pasirinkimas?
Indukcinė viryklė namuose nedegina dujų, todėl gaminant neatsiranda būtent su dujų degimu susijusių teršalų. Tai vienas ryškiausių jos skirtumų nuo dujinės viryklės.
Indukcija turi ir praktinių privalumų. Kaitinama pati tinkama keptuvė ar puodas, paviršių paprasčiau nuvalyti, o temperatūrą galima keisti gana greitai – tai patinka ir daug gaminantiems žmonėms.
Vis dėlto elektrinė ar indukcinė viryklė nereiškia, kad gaminant maistą ventiliacija tampa nereikalinga. Kepant, skrudinant ar naudojant aukštą temperatūrą į orą taip pat patenka įvairių dalelių ir garų.
Todėl geras gartraukis naudingas bet kurioje virtuvėje. Skirtumas tas, kad pasirinkus indukciją nebelieka papildomo taršos šaltinio – pačių gamtinių dujų degimo virtuvėje.
Dujinės viryklės nebūtina išmesti šiandien
Turint veikiančią dujinę viryklę nereikia pulti jos keisti vien iš baimės. Kur kas prasmingiau pirmiausia įvertinti, kaip virtuvėje veikia ventiliacija ir kokie kasdieniai įpročiai galėtų sumažinti patalpų taršą.
Gaminant verta naudoti gartraukį, ypač jeigu jis orą išveda į lauką. Jį naudinga įjungti nuo pat maisto ruošimo pradžios ir palikti veikti dar kurį laiką baigus gaminti.
Jeigu virtuvėje nėra veiksmingos oro ištraukimo sistemos, reikėtų dažniau vėdinti patalpą. Mažoje uždaroje virtuvėje, kur vienu metu ilgai dega keli degikliai, oro kokybės klausimas tampa dar aktualesnis.
O atėjus laikui keisti seną prietaisą ar remontuoti virtuvę, verta apsvarstyti elektrinę arba indukcinę viryklę. Pasirinkimą tuomet galima vertinti pagal kainą, elektros instaliacijos galimybes, gaminimo įpročius ir poveikį namų orui.
Svarbiausia – nepanikuoti, o pasirūpinti oru namuose
Dujinė viryklė savaime nereiškia, kad namuose gyventi nesaugu. Tačiau tyrimų rezultatai suteikia pakankamai priežasčių į virtuvės ventiliaciją žiūrėti rimčiau nei vien kaip į priemonę nemaloniems kvapams pašalinti.
Ypač nereikėtų numoti ranka į prastą oro apykaitą. Nedidelėje virtuvėje kasdien gaminant dujomis žmogus gali reguliariai susidurti su teršalais, kurių plika akimi nemato ir dažniausiai neužuodžia.
Jeigu vis tiek planuojamas viryklės keitimas, indukcija gali būti patrauklus pasirinkimas norint atsisakyti degimo proceso virtuvėje. Tačiau net ir tada gartraukio pamiršti nereikėtų – pats maisto gaminimas taip pat teršia patalpų orą.
Taigi klausimas nėra vien apie tai, ant kurios viryklės skanesnė vakarienė. Svarbu ir tai, kuo kvėpuojame ją gamindami – o šioje vietoje tinkama ventiliacija gali būti vienas paprasčiausių kasdienių sprendimų.
