Žmogaus sėklidės skiriasi dydžiu, forma ir „nukarimu“, tačiau tai nėra atsitiktinumas ar vien išvaizdos ypatybė. Biologai pabrėžia, kad šie požymiai atspindi gilesnius evoliucinius procesus ir skirtingas reprodukcines strategijas, būdingas žmogui ir kitiems primatams.
Lyginant rūšis, žmonių sėklidės nėra nei didžiausios, nei mažiausios. Pavyzdžiui, delfinų sėklidės sudaro apie 4 proc. kūno masės, o žmonių – gerokai mažiau. Vis dėlto tarp primatų mūsų sėklidės, lyginant su kūno svoriu, yra tris kartus didesnės nei gorilų, bet penkis kartus mažesnės nei šimpanzių.
Priešporinis ir postporinis atrankos spaudimas
Sėklidžių dydį primatų pasaulyje lemia dvi tarpusavyje susijusios lytinės atrankos rūšys: priešporinė ir postporinė. Priešporinė atranka susijusi su vadinamaisiais statuso ženklais – ryškiais fiziniais bruožais, kurie padeda patinams laimėti konkurenciją dar iki poravimosi.
Tai gali būti didelės nosys pas proboscius beždžiones, ryškiai paraudusios kailio dėmės ar išryškėję skruostų „flangai“ oranžutangų patinams. Kai kurie mokslininkai spėja, kad ir žmonių barzdos tankis gali būti toks statuso ženklas, rodantis vyriškumą bei socialinę dominavimą.
Postporinė lytinė atranka vyksta jau po poravimosi ir yra susijusi su spermos kiekiu ir kokybe. Čia pagrindinį vaidmenį atlieka sėklidžių masė ir jose esantis gausus sėkliniai kanalėlių tinklas, kuriame gaminami spermatozoidai.
Evoliucinis kompromisas: puošnūs bruožai ar didelės sėklidės?
Tyrimai rodo ryškų dėsningumą: kuo labiau išvystytas statuso ženklas, tuo mažesnės sėklidės. Kitaip tariant, primatas gali „investuoti“ energiją arba į įspūdingą išvaizdą, kuri padeda lengviau gauti partnerei, arba į didesnes sėklides ir intensyvesnę spermos gamybą, reikalingą, kai patelės turi kelis partnerius ir vyksta didelė spermos konkurencija.
Kaiplerų beždžionių tyrimas atskleidė, kad patinai, galintys skleisti labai garsius, žemus balsus dėl išvystyto gerklų aparato, paprastai turi mažesnes sėklides. Analogiškai, tyrimai su žmonėmis rodo, kad žemesnį balsą turintys vyrai neretai turi mažesnius spermatozoidų kiekius ejakuliate.
Didelės sėklidės dažniau aptinkamos rūšims, kuriose patelės poruojasi su keliais patinais, pavyzdžiui, makakoms ar šimpanzėms. Tuo tarpu gorilos, gyvenančios haremais ir turinčios santykinai mažas sėklides, pasižymi mažesne spermos konkurencija, nes dominuojantis patinas kontroliuoja prieigą prie patelių.
Ką tai gali reikšti žmonėms?
Žmonėms aiškių, visuotinai pripažintų sąsajų tarp atskirų išorinių bruožų ir sėklidžių dydžio kol kas nėra. Tačiau vienas tyrimas parodė, kad vyrai su didesnėmis sėklidėmis vidutiniškai mažiau laiko skiria kasdienei vaiko priežiūrai – rečiau keičia sauskelnes, mažiau dalyvauja auginime. Tai leidžia kelti hipotezę, jog didesnė investicija į spermos gamybą gali būti susijusi su mažesne investicija į tėvystę.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tokie ryšiai yra statistiniai ir nereiškia, jog galima patikimai spręsti apie konkretaus žmogaus charakterį vien pažvelgus į jo lytinius organus. Tėvystės elgesį formuoja ne tik biologija, bet ir kultūra, socialinė aplinka, asmeninės vertybės.
Kodėl viena sėklidė žemiau?
Dar vienas dažnas klausimas – kodėl sėklidės nesimetriškos ir dažnai viena kabo žemiau. Tai laikoma normaliu anatominiu variantu, susijusiu su skrotumo termoreguliacija. Sėklidėms optimalu būti maždaug 2,5–3 laipsniais šaltesnėms nei kūno temperatūra, todėl jos laikomos išorėje, ploname kapšelyje.
Skrotumo ir aplinkinių raumenų sistema nuolat reguliuoja atstumą nuo kūno. Šaltu oru kapšelis susitraukia ir sėklidės priartėja, šiltu – nusileidžia žemyn, kad atsivėsintų. Kiekviena sėklidė juda šiek tiek savarankiškai, todėl natūrali asimetrija ir nedidelis „nukarimas“ yra normali, sveika būsena.
Bėgant metams skrotumo oda, kaip ir visa kūno oda, praranda elastingumą, todėl sėklidės paprastai atrodo labiau nusileidusios. Tai natūralus senėjimo procesas, o ne savaime patologinis požymis. Susirūpinti reikėtų tik pastebėjus staigius pakitimus, skausmą, kietus mazgelius ar ryškų vienašalį padidėjimą – tai atvejai, kai būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Mokslininkai spėja, kad evoliucinis spaudimas gali ir toliau keisti žmogaus sėklidžių dydį bei formą, priklausomai nuo visuomenės elgsenos, poravimosi modelių ir kitų veiksnių. Tad mūsų „vyrų brangenybės“ yra ne tik intymi kūno dalis, bet ir gyvas ilgos primatų evoliucijos istorijos atspindys.
