Donaldo Trumpo pergalė 2024 metų rinkimuose laikinai sutelkė dešinę JAV, tačiau kartu atvėrė gilią ideologinę kovą dėl to, kas bus laikoma tikrąja MAGA užsienio politika po Trumpo kadencijos.
Ši kova svarbi ir todėl, kad nuo jos priklausys, kas 2028 metais taps pagrindiniu Trumpo judėjimo įpėdiniu.
MAGA skilimas dėl intervencijų
Trumpo administracijoje formuojasi dvi aiškios stovyklos. Vienoje – valstybės sekretoriaus Marco Rubio vadovaujami neokonservatoriai, remiantys aktyvų JAV karinį vaidmenį, tvirtą paramą Izraeliui ir Ukrainai bei spaudimą Iranui.
Kitoje – viceprezidentas J. D. Vance’as ir antiintervencionistai, raginantys mažinti JAV įsipareigojimus NATO sąjungininkams, Izraeliui ir Ukrainai ir pirmenybę teikti deryboms, o ne karinei jėgai.
Pats Trumpas bandė laviruoti. Jis leido Rubio suorganizuoti buvusio Venesuelos prezidento Nicolas Maduro sulaikymą ir pradėjo karą su Iranu, bet vėliau suteikė Vance’ui didesnę įtaką Irano politikai ir pastūmėjo ją derybų kryptimi.
Toks dviprasmiškas kursas sukėlė sumaištį, kas iš tiesų yra „tikroji“ MAGA užsienio politika.
Kartų skirtumai Respublikonų partijoje
Apklausos rodo ryškų kartų lūžį. Vyresni nei 50 metų Respublikonų rinkėjai daug labiau linkę remti aktyvų JAV vaidmenį pasaulyje ir Trumpo veiksmus Irane.
Tuo metu jaunesni nei 50 metų Respublikonai daug dažniau pasisako už užsienio intervencijų ribojimą. Būtent ši grupė tampa palankiausia Vance’o ir kitų antiintervencionistų auditorija.
Ginčas persikelia ir į dešiniąją žiniasklaidą. Tradiciniai kanalai, tokie kaip „Fox News“ ar konservatyvūs portalai, dažniau atstovauja Rubio liniją, o naujoji internetinė dešinė – Vance’o stovyklai artimą poziciją.
Tuckerio Carlsono ir kraštutinės dešinės įtaka
Vienas svarbiausių šios naujosios dešinės veidų – buvęs „Fox News“ vedėjas Tuckeris Carlsonas. Jis vis atviriau kalba apie galimą trečiosios partijos projektą, paremtą antiintervencionistine ir populistine darbotvarke.
Carlsonas subūrė buvusius Trumpo sąjungininkus – tokias figūras kaip Marjorie Taylor Greene ir Thomasas Massie – diskusijoms apie „post-Trumpo“ erą ir paskelbė dešimties punktų manifestą.
„Mes sakėme: jokių naujų užsienio karų, ir mes tai turėjome galvoje. Trumpo pažadas buvo sulaužytas“, – sakė Greene, aiškiai nutoldama nuo dabartinio prezidento.
Nors reali Carlsono prezidentinė kampanija mažai tikėtina, jis gali atplėšti dalį antiintervencionistinės MAGA bazės nuo Respublikonų partijos. Tai būtų rimtas smūgis Vance’ui, kuris panašią politiką nori įgyvendinti būtent partijos viduje.
Nickas Fuentesas ir reputacinė našta
Dar didesnė problema Vance’ui – radikalios dešinės veikėjo Nicko Fuenteso šešėlis. Fuentesas taip pat pasisako prieš intervencijas, tačiau jo baltasis nacionalizmas kompromituoja šią stovyklą platesnėje visuomenėje.
Pranešama, kad dalis jaunų Respublikonų darbuotojų Kongrese ir konservatyviuose analitiniuose centruose simpatizuoja Fuenteso požiūriui, ypač dėl Izraelio ir Artimųjų Rytų.
Vance’as yra kritikavęs Fuentesą dėl rasistinių užuominų apie jo žmoną, bet vengia plataus masto susidūrimo su radikalizuotais jaunuoliais, kad neatbaidytų potencialių rėmėjų ir personalo.
Kas perims Trumpo judėjimą?
Neokonservatoriai viliasi, kad 2028 metais Trumpo elektoratą pavyks paveldėti Rubio, o antiintervencionistai mato savo lyderį Vance’e. Tuo pat metu Carlsonas ir kiti internetinės dešinės veikėjai mėgina perrašyti MAGA projektą už tradicinės partinės struktūros ribų.
Aštrėjant konfliktui dėl karo su Iranu ir platesnio JAV vaidmens pasaulyje, ši ideologinė kova gali tapti lemiamu veiksniu, kuris nulems ne tik Respublikonų partijos kryptį, bet ir visos JAV dešinės veidą po Trumpo.
