Karui Ukrainoje peržengus trejų metų ribą, fronto linijos juda nedaug, tačiau eskalacija akivaizdžiai persikelia į oro erdvę ir giliau į Rusijos teritoriją. Maskva vis agresyviau kaltina Ukrainos rėmėjus, ypač Jungtines Valstijas, ir grasina kietesniu atsaku.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pastarosius Ukrainos dronų smūgius Rusijos gilumoje aiškina kaip Vakarų sąmokslą. Anot jo, Vašingtonas ne tik tiekia ginkluotę, bet ir esą padeda planuoti bei vykdyti atakas prieš civilius objektus Rusijoje.
Ukraina „perkelia karą namo“
Ukrainos dronų kampanija – tai sąmoningas bandymas „perkelti karą namo“ rusams. Taikomasi į naftos perdirbimo gamyklas ir sandėlius, kurie maitina tiek Rusijos kariuomenę, tiek vidaus vartojimą. Smūgiai jau palietė objektus net už Uralo kalnų.
Analitikai pabrėžia, kad naftos perdirbimo infrastruktūra – vienas iš Rusijos ekonomikos stuburų. Kartu minimi ir dideli nuostoliai logistikos sektoriui: sunaikintos sandėlių talpos, skaičiuojamos kelių milijardų eurų dydžio verte, silpnina vartojimo rinką ir ilgina tiekimo grandines.
Vašingtonas ir Maskva: santykių atšalimas
Buvęs JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnas Jevgenijus Rumeris teigia, kad Lavrovo retorika pirmiausia skirta spausti Baltuosius rūmus ir Vakarų sostines riboti paramą Ukrainai. Tačiau, jo vertinimu, Maskvos grasinimai šiuo metu Vašingtone didelio atgarsio nesulaukia.
Amerikos politinę darbotvarkę užima konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir artėjantys prezidento rinkimai. Kongrese svarstomi nauji sankcijų paketai Rusijai, kurie, jei būtų įgyvendinti be didelių išimčių, dar labiau apsunkintų Maskvos ekonominę padėtį.
Diplomatijos aklavietė ir karo ateitis
Taikos derybos įstrigusios nuo 2022 metų pradžios, o tarpininkavimo iniciatyvos, tokios kaip Turkijos siūlytas Juodosios jūros paliaubų planas, nejudėtų iš vietos. Pasak ekspertų, pagrindinė kliūtis – teritoriniai reikalavimai ir Maskvos nenoras atsisakyti okupacinių tikslų.
Rumeris prognozuoja, kad karas artimiausiu metu išliks „oro karu“: Rusija sistemingai niokos Ukrainos energetikos, vandens ir nuotekų infrastruktūrą, o Kijevas bandys vis giliau smogti į Rusijos ekonomikos širdį.
Didžiausia grėsmė Ukrainai – priešraketinės gynybos trūkumas. Nors šalies sausumos pajėgos, pasak analitikų, ginkluojamos pakankamai, kritiškai stokojama modernių sistemų ir raketų-interceptorių, galinčių apsaugoti miestus nuo masinių raketų bei dronų atakų.
Rusijos viduje tuo metu juntamas nuovargis nuo karo, tačiau represijų mastas slopina bet kokią viešą opoziciją. Politinės jėgos ir aktyvistai, atvirai pasisakantys prieš karą, susiduria su baudžiamuoju persekiojimu ir ilgametėmis laisvės atėmimo bausmėmis.
Todėl artimiausioje perspektyvoje, anot ekspertų, tikėtina ne proveržio diplomatijoje, o tolesnės eskalacijos oro erdvėje ir lėto, alinamo karo tąsa, kurios pasekmes jaus ne tik Ukraina ir Rusija, bet ir visa Europa.
