Baigus mokyklą dažnam jaunuoliui tenka spręsti klausimą, kuris dar prieš keliolika metų atrodė beveik savaime suprantamas – universitetas ar profesinė mokykla? Šiandien pasirinkimas jau nėra toks vienareikšmis.
Profesinio mokymo įstaigų rezultatai rodo, kad praktinės specialybės sulaukia didelio susidomėjimo. Šiemet mokytis profesinėse mokyklose pakviesta 18,2 tūkstančio stojančiųjų, o populiariausių programų viršūnėje atsidūrė inžinerinės profesijos.
Dar 1,6 tūkstančio gimnazistų pasirinko atskirus profesijos modulius. Tai leidžia dar mokantis gimnazijoje išbandyti konkrečią veiklą ir įgyti praktinių gebėjimų, prieš apsisprendžiant dėl tolimesnių studijų ar profesinio kelio.
Inžinerinės profesijos sulaukė didžiausio susidomėjimo
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, daugiau kaip 4 tūkstančiai naujų mokinių pasirinko inžinerinių profesijų programas. Tai populiariausia profesinio mokymo kryptis tarp šių metų stojančiųjų.
„Stojančiųjų pasirinkimai išlieka panašūs. Kaip ir pastaraisiais metais, daugiausia naujų mokinių, per 4 tūkst., pritraukė inžinerinių profesijų programos – šių specialistų poreikis yra vienas didžiausių“, – teigia viceministras Rolandas Zuoza.
Tarp populiarių pasirinkimų išlieka ir paslaugų sektoriaus profesijos. Nemažai stojančiųjų renkasi architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros bei socialinės gerovės kryptis, kurios suteikia konkrečią profesinę kvalifikaciją.
Šių metų pasirinkimai gana aiškiai parodo, kad profesinė mokykla nebūtinai yra atsarginis variantas neįstojus į aukštąją mokyklą. Daugeliui tai sąmoningai pasirinktas kelias į konkrečią specialybę.
Elektrikai, remontininkai ir suvirintojai – tarp populiariausių
Žvelgiant į konkrečias programas matyti, kad stojantieji dažnai renkasi profesijas, kuriose svarbūs praktiniai gebėjimai. Viena populiariausių šiemet yra transporto priemonių remontininko mokymo programa.
Daug stojančiųjų taip pat pakviesta mokytis elektriko, apdailininko ir suvirintojo profesijų. Tai specialybės, kurioms universitetinis išsilavinimas paprastai nėra pagrindinis kelias – profesinėje mokykloje daug dėmesio galima skirti praktiniam pasirengimui.
Populiarumu išsiskiria ir virėjo bei kirpėjo profesijos. Kitoje grupėje – apskaitininkai, individualios priežiūros darbuotojai, paramedikai bei gydomojo masažo specialistai. Taigi pasirinkimų spektras gerokai platesnis nei vien techninės specialybės.
Bendras šių programų bruožas gana paprastas: stojantysis renkasi konkrečią profesiją ir ruošiasi realiai darbo veiklai. Tai gali būti patrauklu žmogui, kuris jau žino, kokioje srityje norėtų dirbti.
Ar dėl gero darbo būtina stoti į universitetą?
Universitetas tebėra svarbus kelias daugeliui profesijų, tačiau jo nereikėtų rinktis vien todėl, kad taip įprasta. Pirmiausia verta atsakyti sau, kokį darbą norima dirbti ir kokios kvalifikacijos jam iš tiesų reikia.
Yra profesijų, kurioms aukštasis universitetinis išsilavinimas būtinas. Tačiau norint tapti elektriku, suvirintoju, transporto priemonių remontininku, apdailininku ar įgyti nemažai kitų praktinių specialybių, racionalesnis kelias gali būti profesinis mokymas.
Profesinė mokykla gali būti patraukli ir tiems, kurie nenori kelerius metus mokytis daugiausia teorinių dalykų. Čia pasirinkta specialybė glaudžiau siejama su konkrečiais profesiniais gebėjimais ir pasirengimu darbui.
Kita vertus, universitetas suteikia kitokio pobūdžio išsilavinimą. Todėl klausimas turėtų būti ne kuris mokymosi kelias apskritai geresnis, bet kuris reikalingas konkretaus žmogaus pasirinktai profesijai ir tolimesniems planams.
Profesinė mokykla neuždaro durų tolimesniam mokslui
Pasirinkus profesinį mokymą nereikia manyti, kad sprendimas visam gyvenimui užkerta kelią kitoms mokymosi galimybėms. Profesinė kvalifikacija gali tapti pirmuoju etapu, po kurio žmogus vėliau nusprendžia mokytis toliau.
Toks kelias gali būti patogus norint pirmiausia įgyti praktinę specialybę ir pradėti dirbti. Sukaupus darbo patirties tampa lengviau įvertinti, ar ateityje reikalingos papildomos studijos ir kokią kryptį būtų prasminga pasirinkti.
Svarbus ir finansinis aspektas. Jaunas žmogus, įgijęs konkrečią profesiją ir pradėjęs dirbti anksčiau, gali greičiau gauti savarankiškų pajamų bei kaupti realią patirtį pasirinktoje srityje.
Vis dėlto sprendimas neturėtų būti grindžiamas vien noru kuo greičiau pradėti uždirbti. Reikia įvertinti savo gebėjimus, pomėgius, norimą darbo pobūdį ir tai, kokių kvalifikacijų reikalauja pasirinkta profesija.
Profesiją galima išbandyti dar gimnazijoje
Įdomi galimybė atsiranda ir tiems gimnazistams, kurie dar nėra galutinai apsisprendę. Šiemet 1,6 tūkstančio jų galės mokytis pasirinktų profesinio mokymo modulių ir praktiškai susipažinti su skirtingomis veiklomis.
Gimnazistų pasirinkimai kiek kitokie nei stojančiųjų į visas profesinio mokymo programas. Tarp dažniausiai pasirinktų modulių atsidūrė saldžiųjų patiekalų gaminimas, traktorių vairavimas, kavos ir picų gaminimas.
Jaunuoliai taip pat domisi baro paruošimo bei klientų aptarnavimo moduliais. Tokia mokymosi forma gali padėti patikrinti, ar iš pirmo žvilgsnio patraukliai atrodanti veikla iš tiesų tinka kasdienybėje.
Tai ypač naudinga abejojantiems dėl būsimos profesijos. Viena yra įsivaizduoti darbą, o visai kas kita – pačiam išbandyti konkrečias užduotis ir pamatyti, ar norėtųsi su tokia veikla sieti ateitį.
Kurios profesinės mokyklos sulaukė daugiausia stojančiųjų?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, daugiausia stojančiųjų šiemet sulaukė „Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras“ ir „Kauno technologijų mokymo centras“.
Tarp daugiausia stojančiųjų pritraukusių įstaigų taip pat pateko „Šiaulių technologijų mokymo centras“, „Panevėžio mokymo centras“ ir „Marijampolės profesinio rengimo centras“.
Pakviestiems mokytis jaunuoliams svarbu nepraleisti ir formalumų. Sutartis su profesinio mokymo įstaigomis šio priėmimo metu stojantieji gali pasirašyti iki rugpjūčio 19 dienos.
Didelis susidomėjimas profesiniu mokymu rodo, kad požiūris į karjeros pasirinkimą tampa praktiškesnis. Jaunuoliai renkasi tiek paslaugų, tiek sveikatos priežiūros, statybos ir technines profesijas.
Universitetas ar profesinė mokykla?
Vieno atsakymo, tinkamo kiekvienam abiturientui, nėra. Jeigu pasirinkta profesija reikalauja universitetinio išsilavinimo, studijos aukštojoje mokykloje yra natūrali ir dažnai būtina tolesnio kelio dalis.
Jeigu žmogų traukia elektriko, suvirintojo, automobilių remontininko, apdailininko, virėjo ar kita praktinė profesija, vien dėl universiteto diplomo stoti į universitetą nėra būtina. Profesinė mokykla gali suteikti tiesesnį kelią į pasirinktą darbą.
Svarbiausia prieš renkantis mokymo įstaigą pradėti ne nuo klausimo, kur stoti. Kur kas naudingiau pirmiausia apsvarstyti, kokį darbą norėtųsi dirbti ir kokio pasirengimo tam reikės.
Šių metų priėmimo skaičiai parodo gana ryškią kryptį – praktinės profesijos išlieka patrauklios, o inžinerinių specialistų poreikis, ministerijos teigimu, yra vienas didžiausių. Tad profesinė mokykla daugeliui gali būti ne planas B, o sąmoningas pirmasis karjeros pasirinkimas.
