Kremliui palankios informacinės kampanijos Europoje nesilpnėja. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėja, kad Rusija dezinformaciją pasitelkia siekdama supriešinti visuomenes, kurstyti nesutarimus ir mažinti paramą Ukrainai.
Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. Dezinformacijos centro „Debunk.org“ analizė rodo, kad Kremliui palanki rusakalbė žiniasklaida kontrabandinių balionų krizę naudoja Lietuvos institucijoms menkinti, o skleidžiami pasakojimai laikui bėgant keičiasi.
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į kitą informacinių kampanijų bruožą – tam pačiam skaitytojui gali būti pateikiamos viena kitai prieštaraujančios versijos. Lietuva vienu metu vaizduojama kaip silpna valstybė ir kaip pavojinga provokatorė.
R. Sikorskis: siekiama skaldyti Europos visuomenes
Interviu leidiniui „Kathimerini“ R. Sikorskis teigė, kad Kremlius vykdo intensyvią kampaniją, kurios tikslas – didinti susipriešinimą Europos valstybėse. Viena iš naudojamų priemonių, anot ministro, yra dezinformacija.
Lenkijos užsienio reikalų ministro teigimu, melaginga ar klaidinanti informacija naudojama ir siekiant nuteikti lenkus prieš ukrainiečius. Kartu, pasak jo, vykdomos provokacijos, galinčios didinti įtampą tarp skirtingų visuomenės grupių.
„Neapsigaukite, Rusija mums jau paskelbė karą, tik jame nenaudojami tankai“, – interviu sakė R. Sikorskis. Jis pabrėžė, kad dabartinės grėsmės neapsiriboja vien informacine erdve.
Ministras kalbėjo apie valstybės remiamus sabotažo veiksmus Europoje. Tarp jų jis paminėjo pasikėsinimus į žmonių gyvybes, bandymus nuleisti traukinius nuo bėgių ir komercinių objektų padegimus.
Dėmesys krypsta ir į oro erdvės pažeidimus
R. Sikorskis taip pat išskyrė priešiškų dronų skrydžius Europos Sąjungos valstybių oro erdvėje. Pasak jo, vos prieš kelias dienas į Lenkijos oro erdvę buvo įskridusi dar viena Rusijos sparnuotoji raketa.
Lenkijos ministras dabartinius veiksmus sieja su ilgamete Rusijos politika regione. Jo teigimu, Lenkija turi daugiau kaip penkių šimtmečių kovos su Rusijos imperializmu patirties, todėl gerai pažįsta naudojamus metodus.
R. Sikorskio vertinimu, keičiasi pirmiausia veiksmų mastas ir intensyvumas. Jis taip pat įžvelgia ryšį tarp padėties Ukrainos mūšio laukuose ir bandymų kelti nestabilumą Vakarų valstybėse.
Anot ministro, Rusijai susiduriant su sunkumais Ukrainoje, Kremlius agresyviau mėgina destabilizuoti Vakarus. Tokiais veiksmais, jo vertinimu, siekiama silpninti Europos visuomenių solidarumą su Rusijos agresiją patiriančia Ukraina.
Lietuvoje išnaudojama kontrabandinių balionų tema
Apie aktyvią Kremliui palankios informacijos sklaidą Lietuvoje skelbia ir dezinformacijos centras „Debunk.org“. Naujausioje jo analizėje daug dėmesio skiriama kontrabandinių balionų iš Baltarusijos sukeltai krizei.
Nors po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltarusijos susitarimo kontrabandinių balionų skrydžių Lietuvoje sumažėjo, Kremliui palanki žiniasklaida, tyrimo duomenimis, ir toliau aktyviai išnaudoja šią temą.
„Debunk.org“ vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas pažymi, kad pernai didelė dalis skleidžiamų pasakojimų buvo susijusi su Lietuvos sprendimu uždaryti sieną su Baltarusija ir tariama tokio žingsnio ekonomine žala.
Šiemet, anot analitiko, informacinių atakų kryptis kiek pasikeitė. Dažniau teigiama, kad Lietuva neva nenori kalbėtis su Baltarusija, kartu menkinama kontrabandinių balionų keliama grėsmė ir abejojama Lietuvos valstybingumu.
Baltarusijos atsakomybę siekiama paneigti
„Debunk.org“ duomenimis, vienas dažniausiai kartojamų pasakojimų susijęs su Baltarusijos atsakomybės neigimu. Šiemet tokio pobūdžio turinys sudarė 35,6 proc. viso tyrime nustatyto dezinformacijos srauto.
Centro vertinimu, reikšmingas pokytis įvyko po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltarusijos derybų bei gruodžio viduryje pasiekto susitarimo. Po jo kontrabandiniai balionai virš Lietuvos beveik pusantro mėnesio nebeskraidė.
Vėliau incidentai atsinaujino, tačiau jų mastas jau nepasiekė tokio lygio, koks buvo fiksuojamas 2025 metų antroje pusėje. Vis dėlto priešiškoje informacinėje erdvėje šių aplinkybių pateikimas buvo kitoks.
„Debunk.org“ analizėje nurodoma, kad apie atsinaujinusius balionų skrydžius Kremliui palanki žiniasklaida daugiausia nutylėjo. Vietoje to buvo platinamas pasakojimas, kad būtent Lietuva neva trukdo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltarusijos susitarimui.
Dronų incidentai apėmė ne vien Lietuvą
Analizėje nagrinėjama ir platesnė 2025–2026 metų dronų incidentų banga. Ji palietė ne vien Lietuvą – panašių atvejų fiksuota Lenkijoje, Estijoje, Rumunijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose.
Pasak A. Kazlausko, Kremliui palankioje žiniasklaidoje atsakomybę dėl tokių incidentų buvo mėginama nukreipti Ukrainai arba NATO. Kai kuriais atvejais abejota ir tuo, ar patys incidentai apskritai buvo tikri.
Tokiu būdu, centro vertinimu, kuriamas įspūdis, kad įvairūs incidentai galėjo būti sąmoningai sukurti pačių Vakarų valstybių. Skirtingos versijos leidžia vienu metu pasiekti įvairias auditorijas ir didinti nepasitikėjimą oficialia informacija.
Lietuva vaizduojama ir silpna, ir pavojinga
Vienas įdomesnių tyrimo pastebėjimų – prieštaringas Lietuvos vaizdavimas. Analitikai nustatė atvejų, kai Lietuva pristatoma kaip nereikšminga, silpna valstybė, tačiau tuo pat metu jai priskiriamas pavojingos provokatorės vaidmuo.
Pasak A. Kazlausko, tokie vienas kitam prieštaraujantys vaizdiniai kartais pateikiami net tame pačiame tekste. Jo vertinimu, tai nėra atsitiktinis informacijos pateikimo nenuoseklumas.
„Tai yra sąmoningas siekis sugriauti skaitytojui bet kokį stabilų, bendrą tikrovės suvokimą“, – teigė „Debunk.org“ analitikas. Pasak jo, tokia taktika naudojama seniai, tačiau eiliniam informacijos vartotojui ją atpažinti nėra paprasta.
Kai žmogus nuolat susiduria su skirtingomis ir tarpusavyje nesuderinamomis įvykių versijomis, gali stiprėti abejonės pačiais informacijos šaltiniais. Būtent todėl analitikai ragina apie tokius informacinio poveikio metodus nuolat kalbėti.
Ar dalis pasakojimų parengiami iš anksto?
„Debunk.org“ tyrime keliama ir hipotezė, kad kai kurie prieš Lietuvą nukreipti informaciniai pasakojimai galėjo būti parengti dar iki konkrečių šalies institucijų sprendimų priėmimo.
Tyrėjų dėmesį atkreipė atvejai, kai kritika pasirodydavo anksčiau už patį sprendimą, kurį ji turėtų kritikuoti. Tai kelia klausimų, ar tam tikros informacinės kampanijos nėra suplanuojamos iš anksto.
A. Kazlauskas pabrėžia, kad kol kas tai yra prielaida, kuriai patvirtinti reikėtų papildomo tyrimo. Vis dėlto tokia įvykių seka, jo nuomone, suteikia pagrindo šią galimybę vertinti rimtai.
Išanalizuota daugiau kaip 1,5 tūkstančio publikacijų
„Debunk.org“ tyrimas apima laikotarpį nuo 2025 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų birželio 30 dienos. Per šį laikotarpį analitikai išnagrinėjo daugiau kaip 1,5 tūkstančio Kremliui palankios rusakalbės žiniasklaidos publikacijų.
Tiek R. Sikorskio perspėjimai, tiek Lietuvos dezinformacijos tyrėjų surinkti duomenys rodo panašią tendenciją – informacinis poveikis naudojamas kartu su kitomis spaudimo ir destabilizavimo priemonėmis.
Kartu keičiasi ir skleidžiamų pasakojimų temos. Vienu metu akcentuojama ekonominė žala, kitu – institucijų neveiklumas, tariamas grėsmių išgalvojimas ar valstybės silpnumas. Prireikus viena versija gali būti pakeista visiškai priešinga.
Todėl dezinformacijos atpažinimas tampa svarbus ne vien vertinant pavienę melagingą žinutę. Kur kas reikšmingiau pastebėti pasikartojančius informacinio poveikio metodus, kurių tikslas – didinti nepasitikėjimą, skatinti visuomenės susipriešinimą ir silpninti paramą Ukrainai.
