Kaip Žemės sukimosi lėtėjimas paveiks mūsų gyvenimą: ilgesnės dienos, lėtesni laikrodžiai ir netikėti iššūkiai

Žemė nesiekia būti tobula laikrodžio rodyklė: jos sukimasis pamažu lėtėja, o dienos ilgėja. Šis pokytis toks nežymus, kad jo nepastebime kasdien, tačiau per ilgesnį laiką jis tampa rimtu iššūkiu tiek mokslui, tiek technologijoms.

Apie lėtėjantį Žemės sukimąsi kalbama jau seniai, tačiau dažnai tai skamba kaip abstrakti žinia apie „milijonus metų“. Vis dėlto poveikį jaučia ir mūsų šiuolaikinė laiko apskaita, navigacijos sistemos ir net finansų rinkos, kur kiekviena milisekundė gali būti svarbi.

Kas lėtina Žemę: potvyniai, Mėnulis ir kiti „stabdžiai“

Pagrindinis Žemės sukimosi lėtėjimo „kaltininkas“ yra Mėnulis. Jo trauka sukelia vandenynų potvynius ir atoslūgius, o judantis vanduo tarsi stabdo mūsų planetos sukimąsi. Dalis Žemės sukamąjį judesį palaikančios energijos po truputį perduodama Mėnuliui.

Dėl šio proceso Mėnulis labai lėtai tolsta nuo Žemės, o mūsų dienos ilgėja. Yra ir kitų veiksnių: ledo dangų tirpimas ir masių persiskirstymas, dideli žemės drebėjimai, net ilgalaikiai klimato pokyčiai. Visi jie truputį keičia, kaip pasiskirsto Žemės masė, o tai daro įtaką ir sukimasis greičiui.

Kiek pailgės diena ir kada tai taps pastebima

Šiuo metu dienos ilgėja labai lėtai, milisekundžių tikslumu. Paprastam žmogui tai nejuntama, tačiau geologiniame laike pokyčiai stulbinantys: prieš šimtus milijonų metų Žemė sukosi gerokai greičiau ir diena buvo trumpesnė nei dabar.

Tyrinėdami senovės uolienas ir kitus gamtos archyvus mokslininkai mato, kad prieš šimtus milijonų metų per metus būdavo daugiau dienų, nes jos trukdavo trumpiau. Tai rodo, kad ilgainiui dienos nuolat ilgėja, nors procesas vyksta labai pamažu.

Kas yra keliamoji sekundė ir kodėl ji svarbi

Mūsų laikrodžiai orientuojasi į itin tikslų atominį laiką, kuris remiasi atomų virpesiais, o ne Žemės sukimusi. Tačiau visuomenei patogiau, kad vidurdienis būtų tada, kai saulė yra aukštai danguje, todėl laikas siejamas ir su Žemės padėtimi.

Kad šie du laiko skaičiavimo būdai nesiskirtų per daug, kas kelerius metus įvedama vadinamoji keliamoji sekundė. Paprastai ji pridedama birželio 30 arba gruodžio 31 dieną, kai sausio pirmosios išvakarėse laikrodis akimirkai rodo 23 valandas 59 minutes ir 60 sekundžių.

Kodėl viena papildoma sekundė gali sukelti problemų

Atrodo, kas čia tokio, pridėti sekundę du kartus per dešimtmetį. Tačiau modernioms technologinėms sistemoms tai nėra smulkmena. Daugelis kompiuterinių sistemų ir tinklų architektūra buvo kuriama galvojant, kad minutė visuomet turi 60 sekundžių.

Papildoma sekundė priverčia koreguoti laiką serveriuose, palydovinėse navigacijos sistemose, finansų prekybos platformose. Netinkamai suprogramuotos sistemos gali sutrikti, klaidingai registruoti laiką, o tai kartais sukelia trumpalaikių sutrikimų ar net paslaugų neveikimą.

Ar keliamųjų sekundžių gali būti atsisakyta

Dėl augančio technologijų sudėtingumo vis dažniau diskutuojama, ar verta tęsti keliamųjų sekundžių praktiką. Viena idėja yra leisti atominiam laikui palaipsniui atsiskirti nuo Žemės sukimosi laiko ir keliamąsias sekundes įvesti tik labai retai, pavyzdžiui, kai skirtumas taptų daug didesnis.

Tokiu atveju kasdienis gyvenimas beveik nepasikeistų, tačiau astronomai ir navigacijos sistemų kūrėjai turėtų prisitaikyti prie didesnių laiko korekcijų. Sprendžiant, kuriuo keliu eiti, tenka derinti ilgalaikį tikslumą ir praktinį patogumą.

Kaip Žemės sukimosi pokyčiai siejasi su klimatu

Žemės sukimasis ir klimatas susiję abipusiais ryšiais. Pavyzdžiui, ledynų tirpimas ir vandens persiskirstymas iš poliarinių regionų į vandenynus pakeičia masių balansą, todėl gali šiek tiek pakeisti sukimąsi. Tai panašu į čiuožėją, kuris ištiesdamas rankas sulėtina sukimąsi.

Iš kitos pusės, sukimosi greitis veikia vėjus, sroves, atmosferos cirkuliaciją. Visos šios sistemos yra glaudžiai susijusios, todėl norint prognozuoti ilgalaikius klimato pokyčius, svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip keičiasi Žemės sukimasis, net jei pats pokytis atrodo menkas.

Ką tai reiškia mums šiandien ir ateities kartoms

Artimiausiais dešimtmečiais žmonės nepajus, kad diena akivaizdžiai pailgėjo, tačiau vis labiau jausime, kaip svarbu tiksliai tvarkyti laiką technologijose. Navigacijos, palydovinės komunikacijos, tarptautinės finansų sistemos ir interneto infrastruktūra jau dabar priklauso nuo itin tikslių laiko žymų.

Ateityje, kai Žemės sukimosi lėtėjimas ir toliau kaupsis, galima tikėtis naujų sprendimų: galbūt bus koreguojamos laiko juostos, keičiamas keliamųjų sekundžių tvarkymas ar net iš naujo apibrėžiama, kaip oficialiai skaičiuojamas pasaulinis laikas. Tai priminimas, kad ir atrodytų stabilūs dalykai, tokie kaip dienos ilgis, iš tiesų nuolat kinta.