Šių metų javų derlius Lietuvos ūkininkams iš pirmo žvilgsnio teikia nemažai vilčių – laukuose fiksuojamas geras derlingumas, o pagrindiniai grūdų rodikliai atrodo palankiai. Vis dėlto kartu ryškėja problema, galinti gerokai pakeisti galutinį sezono rezultatą.
Dalyje Lietuvos laukų plinta fuzariozė. Ši grybinė augalų liga gali pažeisti javus ir lemti mikotoksinų susidarymą grūduose. Dėl to net iš pažiūros neblogas derlius gali nebeatitikti maistiniams grūdams keliamų kokybės reikalavimų.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas problemą vadina nemaža. Pasak jo, ligai plisti palankias sąlygas sudarė krituliai kviečių žydėjimo laikotarpiu, o lietingi orai per javapjūtę padeda užkratui plisti toliau.
Geras derlingumas dar negarantuoja gero derliaus
Šiemet javų augintojų situacija gana prieštaringa. Viena vertus, ūkiuose fiksuojamas geras derlingumas. Vertinant įprastus grūdų parametrus taip pat gali susidaryti įspūdis, kad ūkininkams pagaliau pavyko užauginti kokybišką produkciją.
Tačiau derliaus kiekis ir jo kokybė nėra tas pats. A. Vanago teigimu, kviečių žydėjimo metu iškritę krituliai sudarė sąlygas fuzariozės užkratui išplisti. Dabar padėtį apsunkina lietūs derliaus nuėmimo laikotarpiu.
„Taip, yra problema ir nemaža“, – laidoje „Verslo požiūris“ sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas. Anot jo, fuzariozė gali tapti svarbiu veiksniu vertinant galutinę šių metų javų kokybę.
Koks bus tikrasis ligos mastas, kol kas dar nėra aišku. Tikslesnį vaizdą, pasak A. Vanago, bus galima pamatyti tada, kai šalies ūkininkai nuims didžiąją dalį šių metų derliaus.
Fuzariozė jau pastebima skirtinguose Lietuvos regionuose
Problema nėra susijusi tik su viena šalies vietove. A. Vanago teigimu, fuzariozės poveikis jau pastebimas Kupiškio ir Anykščių kraštuose. Su šia problema susiduriama ir Vidurio bei Pietų Lietuvoje.
Fuzariozė yra grybinė augalų liga, ypač aktuali javų augintojams. Ji gali pažeisti grūdus, tačiau vien išoriniu pažeidimu problema neapsiriboja – sergančiuose javuose gali susidaryti mikotoksinų.
Būtent mikotoksinų kiekis gali turėti didelę reikšmę sprendžiant, kam konkreti grūdų partija bus tinkama. Dalis produkcijos dėl prastesnių rodiklių gali būti priskirta pašariniams, o ne maistiniams grūdams.
Esant didesniam užterštumui padariniai gali būti dar skaudesni. Tokie grūdai gali tapti visiškai netinkami naudojimui, todėl ūkininkui geras derlingumas savaime dar nereiškia ir gerų finansinių sezono rezultatų.
Prastesnė kokybė gali reikšti mažesnes pajamas
Grūdų kokybės skirtumai tiesiogiai atsiliepia jų realizavimo galimybėms ir kainai. Maistui tinkama produkcija bei pašariniai grūdai rinkoje vertinami skirtingai, tad kokybės suprastėjimas ūkininkui gali reikšti pastebimą pajamų sumažėjimą.
A. Vanagas atkreipia dėmesį, kad tam tikromis aplinkybėmis prastesnės kokybės grūdus galima maišyti su geresnės kokybės produkcija. Vis dėlto tokiai galimybei reikia atitinkamos infrastruktūros, kurios turi ne kiekvienas šalies ūkis.
Ūkiai, turintys nuosavus grūdų elevatorius, atsiduria palankesnėje padėtyje. Jie gali supirkti pašarinius grūdus, juos maišyti su kokybiškesne produkcija ir, jeigu galutiniai rodikliai tai leidžia, suformuoti maistui tinkamą grūdų partiją.
Tokia galimybė kartu leidžia padidinti pajamas. Tačiau ūkininkams, kurie nuosavų elevatorių neturi, pasirinkimų lieka mažiau – prastesnės kokybės derlių jiems dažnai tenka parduoti už gerokai mažesnę kainą.
Kyla klausimų, ar maistinių grūdų pakaks Lietuvos rinkai
Nerimo dėl šių metų derliaus kokybės neslepia ir bendrovės „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius. Jo teigimu, kol kas sunku pasakyti, kiek galutinio derliaus atitiks maistiniams grūdams keliamus reikalavimus.
Pasitaiko atvejų, kai ūkininkų pristatyta produkcija neatitinka nustatytų parametrų. Tokiu atveju grūdų priimti nepavyksta, o juos atvežusiems ūkininkams tenka savo derlių vežtis atgal.
„Neaišku net, ar vietinei rinkai pakaks maistinių grūdų“, – laidoje „Verslo požiūris“ teigė A. Pranckevičius. Jo vertinimu, pašarinių grūdų turėtų netrūkti, tačiau situacija dėl maistinės kokybės produkcijos yra gerokai sudėtingesnė.
Šis klausimas svarbus ir Lietuvos vidaus rinkai, ir eksportui. Užsienio pirkėjams parduodamų grūdų sutartyse nustatomi griežti kokybės reikalavimai, todėl reikiamų parametrų neatitinkanti produkcija gali tapti sunkiau realizuojama.
Eksportui grūdų kokybė ypač svarbi
Lietuvos grūdų sektoriui eksportas yra reikšmingas, todėl prastesnė dalies derliaus kokybė gali turėti platesnių pasekmių. Užsienio rinkose neužtenka pasiūlyti reikiamo grūdų kiekio – produkcija turi atitikti sutartyse numatytus parametrus.
Jeigu didesnė šių metų derliaus dalis dėl fuzariozės būtų priskirta pašariniams grūdams, maistinės kokybės produkcijos pasiūla sumažėtų. Koks bus tikrasis santykis, paaiškės tik derliaus nuėmimui gerokai pasistūmėjus.
Kol kas sektoriaus atstovai vengia galutinių vertinimų. Situacija skirtinguose Lietuvos regionuose nėra vienoda, o konkrečios grūdų partijos kokybė priklauso nuo jos rodiklių ir galimo užterštumo.
Todėl geras bendras javų derlingumas dar neleidžia skelbti sėkmingo sezono. Šiais metais vienas svarbiausių klausimų bus ne tai, kiek grūdų prikulta, bet kokia jų dalis atitiks maistinei produkcijai keliamus reikalavimus.
Tikrasis fuzariozės mastas paaiškės po javapjūtės
Šiuo metu ūkininkai dar tęsia derliaus nuėmimą, todėl galutinės išvados būtų per ankstyvos. A. Vanago teigimu, realų fuzariozės poveikį bus galima įvertinti tik tada, kai bus nuimta didžioji dalis javų.
Tuomet paaiškės, kiek derliaus atitinka maistinių grūdų reikalavimus, kokia dalis turės būti realizuojama kaip pašarinė produkcija ir kiek grūdų dėl didesnio užterštumo apskritai gali būti netinkami naudojimui.
Šių metų situacija ūkininkams primena, kad didelis derlius dar nėra vienintelis sėkmingo sezono rodiklis. Oro sąlygos gali palikti savo pėdsaką jau paskutiniais auginimo etapais, kai javai beveik pasiruošę keliauti iš laukų.
Kol kombainai dar dirba Lietuvos laukuose, svarbiausias atsakymas lieka neaiškus – kiek gero šių metų derliaus galiausiai taps kokybiškais maistiniais grūdais. Būtent tai lems ir ūkininkų pajamas, ir situaciją vietinėje bei eksporto rinkose.
