Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą vis rečiau apsiriboja fronto linijomis Donecko stepėse ar aplink Krymą. Vis dažniau fiksuojami incidentai už tiesioginio karo zonos ribų, o tai kelia susirūpinimą NATO valstybėms ir regiono gyventojams.
Pastarosiomis savaitėmis ypač išryškėjo dronų keliamas pavojus Juodosios ir Baltijos jūrų regionuose bei net Vokietijoje.
Dronas Bulgarijoje ir Juodosios jūros rizikos
Savaitgalį Bulgarijos teritorijoje, netoli sienos su Rumunija, sprogo nežinomos kilmės dronas. Jis kirto Rumunijos oro erdvę ir nukrito maždaug už 100 metrų nuo tarptautinio dujų perdavimo vamzdyno kompresorių stočių.
Nors žmonės nenukentėjo ir infrastruktūra nebuvo apgadinta, Bulgarijos premjeras pabrėžė, kad dronas nebuvo pastebėtas nei Bulgarijos, nei Rumunijos radarų sistemų. Tai kelia rimtų klausimų dėl oro erdvės stebėjimo ir NATO rytinio flango apsaugos.
Bulgarijos gynybos ministerija teigė, kad dronas panašus į Ukrainos kariuomenės naudojamą tipą, todėl į Sofiją iškviestas Ukrainos ambasadorius. Ukraina pareiškė, jog jos pajėgos sąmoningai į Bulgarijos pusę nieko nesiuntė ir bendradarbiauja siekdama išsiaiškinti incidento aplinkybes.
Įtampa auga ir Juodojoje jūroje. Turkija pranešė apie civilių sužeidimus, kai dronai atakavo turkų valdomus laivus, o kitas Turkijos krovininis laivas buvo apgadintas netoli Rusijos Novorosijsko uosto. Ankara vis garsiau įspėja, kad komercinė laivininkystė regione gali būti puolama be skirties.
Sprogimai Baltijos šalyse ir Vokietijoje
Prie panašių incidentų jau priprato ir Baltijos regionas. Estijoje ir Latvijoje NATO naikintuvai numušė į oro erdvę įskridusius dronus, o Lietuvoje dėl pastebėtų dronų ne kartą siųsti perspėjimai gyventojams slėptis.
Dauguma šių skrydžių laikomi nenumeruotais Ukrainos dronais, kurie nukrypo nuo kurso dėl gedimų ar Rusijos vykdomo elektroninio trukdymo. Vis dėlto tokios situacijos turi politinių pasekmių – Latvijoje dėl vyriausybės veiksmų tvarkantis su dronų krize buvo priversta atsistatydinti premjerė.
Vokietija tiria incidentą Leipcigo oro uoste, kur rastas sprogmenis galimai nešęs kvadrokopteris. Netoli buvo dislokuoti Ukrainos krovininiai lėktuvai ir NATO logistinės grandys, o panašiu metu krovininis lėktuvas susidūrė su neidentifikuotu objektu.
Vokietijos vidaus reikalų ministerija šį atvejį pavadino galimos profesionalios hibridinės grėsmės dalimi. Oficialiai Rusija neminima, tačiau įtarimai dėl priešiškų užsienio jėgų kyla natūraliai.
Escalacijos ir politikos pavojai
Reguliarūs dronų pažeidimai turi ir ekonominių padarinių – pavyzdžiui, rytų Latvijoje mažėja turistų srautai, o verslas susiduria su augančiomis rizikos ir draudimo sąnaudomis. Juodosios jūros prekybos maršrutai taip pat tampa vis mažiau patikimi.
Dar pavojingesnės yra politinės pasekmės. Dalis valstybių, tarp jų Bulgarija, pasinaudojo incidentais siekdamos riboti karinę paramą Ukrainai ir ragina greičiau ieškoti derybų kelio. Baltijos šalių žvalgyba įspėja, kad Rusija gali naudoti užgrobtus ukrainietiškus dronus provokacijoms ir taip skaldyti Vakarų vienybę.
Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnė tikimybė, kad panašūs incidentai kartosis ar taps sąmoningų atakų dalimi. Tai verčia NATO rytinio flango šalis spartinti oro erdvės stebėsenos, priešlėktuvinės gynybos ir gyventojų perspėjimo sistemų modernizavimą.
Kol kas dauguma incidentų baigėsi be aukų, tačiau kiekvienas naujas atvejis dar labiau pakelia eskalacijos kartelę ir parodo, kad Ukrainos karo poveikis seniai peržengė dviejų valstybių sienas.
