Estijos valdžiai už gynybą tenka mokėti brangiai: pakelti mokesčiai smogė premjero populiarumui

Estija dažnai pristatoma kaip sėkmės istorija – skaitmeninė valstybė, greita reformoms ir tvirta NATO rytinio flango narė. Tačiau šalies vidaus politikoje tvyro visai kitokia nuotaika: premjero Kristeno Michalo ir jo vyriausybės populiarumas sminga žemyn.

Naujausios apklausos rodo, kad premjeru patenkinti vos apie penktadalį rinkėjų, o kaip pirmą pasirinkimą į šias pareigas jį nurodo tik keliais procentais estų daugiau nei statistinė paklaida. Kartu smunka ir valdančiųjų partijų reitingai.

Reformų flagmanas praranda atramą

Per pastaruosius tris dešimtmečius liberalioji centro dešinės Reformų partija buvo viena svarbiausių Estijos politikoje. Ji didžiąją dalį laiko laikė premjero postą ir ilgai buvo siejama su ekonomikos augimu bei skaitmenizacija.

2023 metais partijai vadovavusi Kaja Kallas užtikrintai laimėjo rinkimus ir sudarė koaliciją su socialdemokratais bei judėjimu Estonia 200. Tačiau koaliciją netrukus imtas purtyti skandalas dėl Kallos vyro verslo ryšių Rusijoje, o 2024 metais ji išvyko dirbti į Europos Sąjungos išorės politikos struktūras.

Premjero vairą perėmė Kristen Michal, bet jo vadovaujama vyriausybė dar labiau prarado atramą visuomenėje ir galiausiai neteko daugumos parlamente.

Ilga infliacijos ir recesijos šešėlio juosta

Ekonominis fonas Estijai itin nepalankus. Nors naujausi duomenys rodo, kad vartotojų kainos auga kukliai, per kelerius metus žmonės patyrė beveik 25 proc. siekusią infliaciją ir vieną ilgiausių recesijų Europos Sąjungoje.

Nedarbo lygis viršijo 7 proc., o ekonomikai smogė ir pandemijos padariniai, ir prekybos ryšių su Rusija nutrūkimas po karo Ukrainoje. Situaciją sunkina ir užsitęsęs nuosmukis Suomijoje, kuri yra didžiausia Estijos prekybos partnerė.

Tokioje aplinkoje net ir nedideli mokesčių pokyčiai tampa itin jautrūs, o drastiškesni sprendimai sukelia stiprų atmetimo jausmą.

Skausmingi mokesčiai gynybai

Didžiausias smūgis vyriausybės reitingams – sprendimas kelti mokesčius didinant gynybos finansavimą. Nuo 2024 metų kelių etapų metu pridėtinės vertės mokestis išaugo iki 24 proc., o gyventojų pajamų mokestis padidintas iki 22 proc.

Formaliai šie žingsniai aiškinami būtinybe ilgainiui išlaikyti gynybos išlaidas virš 3 proc. bendrojo vidaus produkto, investuoti į kariuomenę ir infrastruktūrą, atgrasant Rusiją. Tačiau visuomenė tai pajuto kaip papildomą naštą po ilgo kainų šuolio.

Problemą dar labiau paaštrino chaotiška komunikacija. Skubiai skelbiant vienas priemones ir atsisakant kitų, gyventojams bei verslui susidarė įspūdis, kad vyriausybė neturi aiškaus plano.

Silpna koalicija ir stiprėjanti opozicija

Iš koalicijos pašalinus socialdemokratus, Reformų partija su Estonia 200 liko su trapia dauguma. Skandalai dėl paramos Ukrainai lėšų naudojimo ir vidaus nesutarimai dar labiau smogė jaunesniajai partnerei, kurios parama nusmuko žemiau parlamento slenksčio.

Tuo metu visuomenės nuotaikas vis aktyviau išnaudoja dešinioji EKRE ir populistinė Centro partija, kurios reitinguose jau lenkia valdančiuosius. Artėjant 2026 metų pavasarį vyksiantiems rinkimams, mažai kas partijoje ryžtųsi perimti lyderystę iš Michalo ir prisiimti galimos istorinės nesėkmės atsakomybę.

Estijos atvejis tampa perspėjimu kitoms Europos valstybėms: net ir populiari gynybos stiprinimo kryptis gali tapti politiškai pavojinga, jei kainuoja brangiai, o visuomenei trūksta aiškaus, nuoseklaus paaiškinimo, kodėl šie sprendimai būtini būtent dabar.