Elektromobiliai planetos neišgelbės: mokslininkai įspėja, kodėl vien pakeisti automobilį neužteks

Kovos su klimato kaita planuose elektromobiliai dažnai vaizduojami kaip pagrindinis sprendimas. Į juos investuojami šimtai milijardų eurų, valstybės taiko lengvatas, o gamintojai lenktyniauja dėl baterijų technologijų. Tačiau vis garsiau klausiama, ar nepervertiname šios technologijos galimybių.

Elektromobiliai tikrai padeda mažinti taršą, tačiau mokslininkai pabrėžia – vien jų nepakaks, jei norime pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus.

Didelis laimėjimas, bet ne iš karto

Pagrindinis elektromobilių privalumas – važiuojant jie neišmeta anglies dvideginio ir kietųjų dalelių, priešingai nei benzininiai ar dyzeliniai varikliai. Vis dėlto didelė dalis jų poveikio klimatui atsiranda dar prieš išriedant į gatvę.

Toronto universiteto profesorė Heather Maclean su kolegomis palygino elektromobilio „Tesla Model 3“ ir benzininio „Toyota RAV4“ gamybos pėdsaką. Tyrimas parodė, kad elektromobilio pagaminimas sukelia apie 50 proc. didesnes šiltnamio dujų emisijas, daugiausia dėl didelės baterijos.

Didžioji dalis pasaulio baterijų gaminama Kinijoje, kur apie 60 proc. elektros vis dar gaminama iš anglies. Todėl elektromobilis gamybos etape gali būti net taršesnis, kol nepradeda važiuoti ir kompensuoti šį „skolos“ efektą.

Profesorės skaičiavimais, JAV, kur apie 60 proc. elektros gaunama iš iškastinio kuro, elektromobilis vidutiniškai „atsiperka“ maždaug per trejus metus, o per visą eksploatacijos laikotarpį išmeta mažiau nei pusę benzininio automobilio emisijų. Net ir šalyse, kur elektros gamyboje daug anglies, ilgainiui elektromobilis vis tiek tampa mažiau taršus.

Globalūs skirtumai ir socialinis teisingumas

Visai kita istorija ten, kur dauguma gyventojų automobilio apskritai neturi. Brazilijoje dirbanti transporto ekspertė Clarisse Cunha Linke primena, kad didžioji dalis gyventojų keliauja viešuoju transportu.

Elektromobiliai – brangūs, jų įsigyti artimiausiais dešimtmečiais dauguma žmonių negalės, todėl, jos teigimu, pavojinga klimato politiką grįsti idėja, kad kiekvienas turės nuosavą „švarią“ transporto priemonę.

Ji atkreipia dėmesį ir į kultūrinį aspektą. Visuomenė vis dar viliojama vizija, panašia į seną animacinį serialą „Džetsonai“: kiekvienas turi asmeninį skraidantį automobiliuką ir keliauja, kada nori. „Tai ne tik pasenusi, bet ir pavojinga vizija“, – sako ji.

Be viešojo transporto neišsiversime

Moksliniai vertinimai rodo, kad net jei JAV iki 2035 metų visi nauji parduodami automobiliai būtų elektriniai, o iki 2050 metų 90 proc. viso lengvųjų automobilių parko sudarytų elektromobiliai, tai vis tiek būtų ant galimybių ribos siekiant išlaikyti atšilimą žemiau 2 laipsnių.

Profesorė Heather Maclean tai įvardijo aiškiai: vien lengvųjų automobilių elektrifikacija nepakaks, reikia mažinti ir bendrą pravažiuojamų kilometrų skaičių, ir automobilių skaičių miestuose.

Šį kelią renkasi Paryžius. Pandemijos metu miestas sparčiai plėtė dviračių takus, investavo šimtus milijonų eurų į dviračių infrastruktūrą, o dabar planuoja tūkstančius naujų elektromobilių įkrovimo vietų. Tai rodo, kad elektromobiliai gali būti sprendimo dalis, bet kartu būtina stiprinti dviračių ir viešojo transporto galimybes.

Klimato kaitos lenktynės panašesnės į dešimtkovę nei į sprintą. Elektromobiliai yra svarbi rungtis, tačiau laimėti galime tik derindami juos su patikimu viešuoju transportu, saugiais dviračių takais ir kultūriniu lūžiu – atsisakant idėjos, kad kiekvienam būtinas nuosavas automobilis.