Ebola protrūkis kelia vis didesnį nerimą: ekspertai įspėja dėl galimos katastrofos

Demokratinėje Kongo Respublikoje vykstantis Ebola protrūkis kelia rimtą nerimą tarptautinei bendruomenei. Virusas plinta greičiau nei bet kuriame ankstesniame šios ligos protrūkyje, o mirčių ir užsikrėtusiųjų skaičius per kelias savaites padvigubėjo.

Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad virusas „išėjo iš po kontrolės“. Ekspertai sutaria, kad situaciją blogina ne tiek paties viruso savybės, kiek sudėtingos politinės, socialinės ir saugumo sąlygos regione.

Ne virusas, o nesuvaldytas plitimas

Infekcinių ligų specialistė, Floridos tarptautinio universiteto profesorė Eileen Marty primena, kad dabartinis protrūkis susijęs su Bundibugyo tipo Ebola virusu. Jo reprodukcinis skaičius vertinamas apie 1,74 ir teoriškai yra valdomas.

Pasak mokslininkės, lemiamas veiksnys – kontaktų paieška ir izoliavimas, o ne tai, kad virusas būtų neįprastai agresyvus ar naujas. „Šiuo metu geriausiu atveju atsekame tik apie 12 proc. visų kontaktų. Norint suvaldyti protrūkį, reikia bent 70 proc.“, – sakė E. Marty.

Esant tokiai situacijai prognozuojama, kad per tris mėnesius atvejų skaičius gali pasiekti 20 000. Tai paverstų dabartinį protrūkį didžiausiu per visą Ebola stebėjimo istoriją.

Konfliktų zona ir nepasitikėjimas medikais

Didelė dalis paveiktų teritorijų yra aktyvaus konflikto zonoje, kur veikia įvairios ginkluotos grupuotės, o konkurencija dėl naudingųjų iškasenų, įskaitant auksą, dar labiau kursto smurtą.

Gydymo centrai čia jau buvo padegti, pacientai ir medikai puldinėjami, dalis ligonių bėga iš ligoninių, nes bijo išpuolių. Todėl daugelis sergančiųjų gydomi namuose arba neoficialiose vietose, kur nėra tinkamų infekcijų kontrolės priemonių.

E. Marty pabrėžia, kad vienas skaudžiausių padarinių – tai, jog ankstyvoje protrūkio stadijoje neproporcingai daug užsikrėtė medikai. Taip prarastos kritiškai svarbios žinios ir patirtis, būtinos epidemiologinei situacijai valdyti.

Gydymas namuose didina mirtingumą

PSO Afrikos regiono biuro duomenimis, nuo šios Ebola atmainos miršta daugiau nei 40 proc. užsikrėtusiųjų. Daugiau kaip 60–70 proc. mirčių įvyksta namuose, o ne gydymo įstaigose.

„Namų sąlygomis artimieji tampa tiesioginiais kontaktais, todėl smarkiai didėja užsikrėtimų grandinė. Be to, be profesionalios priežiūros beveik neįmanoma užtikrinti pagrindinio dalyko – pakankamos hidratacijos ir palaikomojo gydymo“, – aiškino E. Marty.

Ji atkreipia dėmesį, kad Ugandoje, kur pacientai greičiau pasiekia ligonines ir daugiau pasitikima sveikatos sistema, mirtingumas tesiekia apie 14 proc. Tai rodo, kiek daug lemia prieiga prie paslaugų, o ne tik viruso savybės.

Ką daryti, kad protrūkis nesprogtų?

Ekspertai sutaria, kad sprendimas – agresyvi pacientų izoliacija, kontaktų paieška ir pakankamas gydymas. Tam reikalingas ne tik finansavimas, bet ir visiškai kitokia saugumo strategija konfliktiškame regione.

E. Marty teigimu, didelių ginkluotų pajėgų įvedimas būtų atvirkštinis rezultatas, nes vietos gyventojai į kariškius žiūri su dideliu nepasitikėjimu. Ji siūlo daugiau įtraukti antropologus, vietos lyderius ir diplomatinius tarpininkus.

„Būtina kalbėtis su bendruomenėmis ir ginkluotų grupuočių vadovais, kad jie suprastų: padėdami mums suvaldyti Ebola, jie realiai gelbsti savo žmones“, – sakė E. Marty.

PSO Ebola Kongą jau yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremalia situacija. Specialistai įspėja, kad pasaulis pavojingai pavargo nuo pandemijų temos, tačiau delsimas ir abejingumas šį protrūkį gali paversti dar viena ilgalaike humanitarine krize.