Sankcijos Kim Jong Uno nepalaužė: Šiaurės Korėja rado milijardų vertės aukso gyslą

Tarptautinės bendruomenės viltys, kad sankcijos palauš Šiaurės Korėją ir privers Kim Jong Uną atsisakyti branduolinės programos, kol kas nepasiteisino. Nors šalis išlieka viena skurdžiausių pasaulyje, režimo pajamos per kelerius pastaruosius metus smarkiai išaugo, o Pchenjanas matomai stiprina tiek ekonomiką, tiek kariuomenę.

Ekspertų skaičiavimais, Šiaurės Korėjos bendrasis vidaus produktas siekia apie 30 mlrd. eurų ir yra maždaug 60 kartų mažesnis nei Pietų Korėjos. Tačiau nuo 2022 metų režimas, nepaisydamas sankcijų, susikūrė naujus milijardinius pajamų srautus.

Po Hanojaus – kursas į izoliaciją ir ginklus

Lūžio tašku laikomas 2019 metais vykęs Donaldo Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas Hanojuje. Tikėtasi mainų: sankcijų švelninimo už branduolinės programos ribojimą. Derybos žlugo, o Kim Jong Unas liko ir politiškai, ir ekonomiškai izoliuotas.

Režimas atsakė priešinga kryptimi – dar labiau paspartino branduolinių ginklų ir raketų vystymą, siekdamas vienintelio tikslo: užtikrinti, kad valdžia, nepaisant spaudimo iš išorės, išliktų.

Kibernetinės vagystės ir rėmėjai iš Rytų

Vienas svarbiausių naujų pajamų šaltinių – valstybės remiami kibernetiniai nusikaltimai, ypač kriptovaliutų vagystės. Jungtinės Tautos ir nepriklausomi tyrėjai vertina, kad Šiaurės Korėjos programišiai kasmet pagrobia skaitmeninio turto už kelis milijardus eurų.

Apie 2025 metus šios vagystės, įvairiais vertinimais, galėjo siekti iki 2 mlrd. eurų per metus. Kriptovaliutos vėliau iškeičiamos į dolerius, eurus ar juanius ir naudojamos sankcijoms apeiti bei ginklams, technologijoms ir prabangos prekėms įsigyti užsienyje.

Ne mažiau svarbus ramsčiai – Kinija. Per ją keliauja apie 98 proc. oficialios Šiaurės Korėjos prekybos. Pekinas siekia išvengti Pchenjano žlugimo ir galimo pabėgėlių srauto, todėl bent jau iš dalies taikosi prie Šiaurės Korėjos elgesio, net jei šis kelia nepasitenkinimą dėl branduolinių bandymų.

Karas Ukrainoje atvėrė aukso gyslą

Išskirtinė finansinė proga atsivėrė 2022 metais, Rusijai užpuolus Ukrainą. Intensyviame kare Maskva itin sparčiai eikvoja artilerijos sviedinius ir raketas, todėl ėmė ieškoti senos sovietinės ginkluotės tiekėjų.

Šiaurės Korėja yra viena retų valstybių, turinčių didžiules atsargas ir pajėgumus gaminti tokią ginkluotę. Vašingtone įsikūręs Strateginių ir tarptautinių studijų centras vertina, kad iš sandorių su Rusija Pchenjanas galėjo uždirbti iki 12,8 mlrd. eurų.

Dalis atsiskaitymo, tikėtina, vyksta ne pinigais, o technologijomis ir žaliavomis. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Šiaurės Korėja neseniai pristatė naują karo laivą, kurio oro gynybos sistemos itin primena rusišką įrangą, galbūt perduotą kaip atlygį už ginklus.

Stiprėjantis režimas ir nauja dinastijos karta

Augant pajamoms, Pchenjane daugėja automobilių, gerėja apšvietimas, plečiasi mobiliojo ryšio naudojimas. Tai nereiškia, kad paprasti gyventojai turtėja – pirmiausia stiprinama karinė galia ir elito pozicijos.

Kartu formuojamas ir dinastijos tęstinumas. Valstybinė žiniasklaida vis dažniau rodo Kim Jong Uno dukrą, manoma, Kim Ju Ae, dalyvaujančią kariniuose renginiuose ir vizituose į gynybos pramonės objektus. Tai signalas šalies viduje, kad įpėdinis jau ruošiamas.

Ekspertai pabrėžia, kad visos šios pajamos pirmiausia nukreipiamos režimo saugumui ir išlikimui užtikrinti. Ekonominis atsigavimas nereiškia atvirumo – greičiau tai yra priemonė Šiaurės Korėjai dar drąsiau reikštis tarptautinėje arenoje, neatsisakant branduolinio skydo, kurį Pchenjanas laiko vienintele realia savo saugumo garantija.