Kinija jau gyvena automobilių ateityje: Vakarams šį atotrūkį panaikinti bus labai sunku

Pekinas kadaise garsėjo dusinančiu smogu ir chaotišku eismu. Dabar mieste, kuriame šimtmečių istorija persipina su stiklo dangoraižiais, vis labiau girdimas tik tylus elektromobilių ūžesys. Apie pusę naujų automobilių sostinėje jau yra elektra varomi, o juos išduoda žalios numerių plokštelės.

Ši transformacija nėra atsitiktinumas. Kinija dar 2001 metais oficialiai nusprendė, kad elektromobiliai bus strateginė ateities kryptis, ir per du dešimtmečius tam skyrė milžiniškas investicijas.

Valstybės planas ir „Kinijos greitis“

Elektromobilių plėtra tapo nacionaliniu projektu. Nuo 2011 metų centrinė ir vietos valdžia skyrė šimtus milijardų eurų infrastruktūrai, baterijų ir automobilių technologijoms bei naujiems prekių ženklams finansuoti.

Toks mastas pavertė Kiniją elektromobilių gamybos lydere – šiandien čia pagaminama apie 75 proc. visų pasaulio elektromobilių. 2023 metais šalis pagamino apie 34 mln. automobilių, iš kurių maždaug penktadalis buvo eksportuota į kitas rinkas.

Mieste Hefei, kuriame gyvena apie 10 mln. žmonių, per metus pagaminama beveik 1,4 mln. elektromobilių. Čia įsikūrusios „NIO“ ir „BYD“ gamyklos iliustruoja vadinamąjį Hefei modelį, kai miestas ne tik pritraukia gamintojus, bet ir pats į juos investuoja.

„Išmanus įrenginys ant ratų“

Kinijos gamintojai keičia tai, kas laikoma standartu automobilyje. Vidutinės klasės modeliuose siūlomos didžiulės ekranų sienos, masažuojančios ir atlošą iki „nulio gravitacijos“ nuleidžiančios sėdynės, šaldytuvai bei plačios autonominio vairavimo funkcijos.

Strategas Billas Russo šiuos automobilius vadina „išmaniais įrenginiais ant ratų“ – tai judanti gyvenamoji erdvė, nuolat prijungta prie skaitmeninių paslaugų. Pažangi elektronika ir dirbtinis intelektas tampa ne mažiau svarbūs nei variklio galia.

Kartu sprendžiama ir infrastruktūros dilema. Kinijoje veikia šimtai tūkstančių įkrovimo stotelių, o tokiose vietose kaip prekybos centrai dešimtys įkroviklių jau laikomi norma. „NIO“ žengia dar toliau – siūlo baterijų keitimo stotis, kur per maždaug keturias minutes išimama išsikrovusi baterija ir įdedama įkrauta.

Kainos, konkurencija ir Vakarų nerimas

Kinijos sėkmę lemia ne tik mastas ir technologijos, bet ir kaina. Vietos rinkoje didžioji dalis automobilių kainuoja iki maždaug 45 tūkst. eurų, o pigiausi elektromobiliai prasideda gerokai žemiau 15 tūkst. eurų ribos.

Nors Europoje ir JAV kalbama apie muitų didinimą, ekspertai skaičiuoja, kad net ir apmokestinti kinų elektromobiliai išliktų pigesni už daugelį konkurentų. Tai kelia nerimą tradiciniams gamintojams ir verčia juos spartinti pačių elektrifikacijos planus.

Duomenų saugumas – dar viena aštri tema. Vakaruose nuogąstaujama, kad išmanūs automobiliai gali rinkti ir perduoti jautrią informaciją. Analitikai pabrėžia, kad rizikas būtina reguliuoti aiškiomis taisyklėmis, bet kartu perspėja neperlenkti lazdos demonizuojant visą Kinijos pramonę.

Kol pasaulis ginčijasi dėl tarifų ir taisyklių, Kinijos vairuotojai jau gyvena realybėje, kuri daugeliui kitų šalių vis dar atrodo kaip ateities vizija. Jei dabartinės tendencijos išliks, po kelių dešimtmečių vidaus degimo varikliai gali tapti tokia pat istorine egzotika, kaip šiandien garvežiai.