NASA Marse aptiko intriguojantį radinį: jis gali atsakyti, ar Visatoje esame vieni

Ar esame vieni Visatoje? Šis klausimas užrašytas ant nedidelės Perseverance marsaeigio kalibravimo plokštelės, tačiau jis iš tikrųjų apibrėžia visą misiją. Marsaeigis ne tik tyrinėja Marso paviršių – jis kaupia uolienų mėginius, kurie kada nors galėtų atskleisti, ar mūsų kaimyninėje planetoje egzistavo gyvybė.

Būtent vienas iš šių mėgintuvėlių, vadinamas 25 mėginiu, šiandien laikomas potencialiai reikšmingiausiu radiniu visoje Saulės sistemos tyrimų istorijoje.

Marso senovinis ežeras ir „baterija“ gyvybei

Perseverance nusileido Jezero krateryje – kadaise čia tyvuliavo ežeras, į kurį įtekėjo upės ir suformavo deltą. Orbiterių ir ankstesnių marsaeigių duomenys jau parodė, kad senovės Marse buvo skysto vandens, gyvybei reikalingų cheminių elementų ir energijos šaltinių.

Astrobiologai tai vadina „baterija“: vieta, kur kartu egzistuoja elektronų donorai ir akceptoriai. Žemėje tokios cheminės gradiento sistemos maitina milžiniškas mikrobinių bendrijų ekosistemas, net ir be deguonies.

Mistiniai „leopardo taškai“

2023 metais, tyrinėdamas senovinės upės vagą, marsaeigis aptiko šviesių uolienų plotą su smulkiais tamsiais taškeliais, kuriuos NASA komanda praminė „leopardo taškais“. Kiekvienas jų vos milimetro dydžio. Instrumentai parodė, kad tai geležies ir fosforo bei geležies ir sieros mineralų deriniai su organinėmis medžiagomis.

Organinės medžiagos nebūtinai reiškia gyvybę, tačiau jos galėjo būti puikus „maistas“ mikrobams. Svarbiausia tai, kad tokie mineraliniai raštai Žemėje dažniausiai susidaro dėl mikrobų apykaitos, kai jie perkelia elektronus iš organinių junginių į geležį ar sulfatą.

Be gyvybės tokiai reakcijai reikėtų aukštos temperatūros, o požymių, kad uoliena kada nors buvo taip įkaitusi, nėra. Todėl šiuo metu tai vienas įtikinamiausių galimų biosignatūrų pavyzdžių Marse.

Kodėl mėginio negalime pargabenti?

Norint patvirtinti, kad „leopardo taškus“ sukūrė mikroorganizmai, reikia itin tikslių laboratorinių tyrimų Žemėje: izotopų analizės, organinių junginių struktūros tyrimų, nanoskalės vaizdinimo. Tokia įranga yra per didelė ir sudėtinga, kad ją būtų galima nuskraidinti į Marsą.

NASA ir Europos kosmoso agentūra daugelį metų planavo Mars Sample Return misiją, tačiau 2023 metais paskelbta, kad jos kaina gali išaugti iki 8–11 milijardų eurų. Tiek kainuotų kelių aparatų flotilė su nusileidimu Marse, raketos paleidimu nuo kitos planetos paviršiaus ir automatiniu susijungimu orbitoje.

Turint ribotą biudžetą ir konkuruojančias programas, pavyzdžiui, Artemis astronautų skrydžius į Mėnulį, šis projektas faktiškai sustabdytas. Taip 25 mėginys, galbūt slepiantis atsakymą į fundamentaliausią klausimą, lieka įkalintas Marso paviršiuje.

Lenktynės dėl pirmojo atsakymo

Tuo metu Kinija planuoja savo Marso mėginių grąžinimo misiją, o Europa ruošia roverį su dviejų metrų grąžtu, galinčiu pasiekti geriau apsaugotas uolienas. Vis labiau tikėtina, kad pirmą patvirtintą gyvybės pėdsaką Marse gali aptikti ne amerikiečiai.

Jei kada nors patvirtinsime, kad senovės Marse egzistavo bent paprasčiausia mikrobinė gyvybė, tai reikš, kad iš aštuonių Saulės sistemos planetų dvi buvo gyvybingos. Tokia statistika stipriai leistų manyti, jog gyvybė Visatoje – ne išimtis, o taisyklė.