Mokslininkai atskleidė, kas nutiktų ištirpus Antarktidos ledui: pasekmės šokiruoja

Antarktida mums dažnai atrodo kaip tolima, balta ir beveik nekintanti ledo dykuma. Tačiau po šiuo milžinišku ledo skydu slepiasi ir senovinės ekosistemos, ir galimi pavojai, kurie galėtų iš esmės pakeisti gyvenimą Žemėje.

Kas nutiktų, jei visas Antarktidos ledas ne palaipsniui, o staiga ištirptų per kelias minutes?

Mirtinas vandens šuolis

Antarktidos ledynas dengia apie 14 000 000 kvadratinių kilometrų plotą, o vidutinis storis siekia daugiau kaip 2 kilometrus. Čia sukaupta apie 90 proc. viso planetos ledo ir maždaug 60 proc. gėlo vandens atsargų.

Skaičiuojama, kad visiškai ištirpus šiam ledui pasaulinis jūros lygis pakiltų maždaug 70 metrų. Tai reikštų, kad būtų užtvindyta didžioji dalis pakrančių miestų: nuo Niujorko, Bostono ir Majamio iki Šanchajaus, Mumbajaus ar Lagoso.

Pakilus vos keliems metrams, vanduo pradėtų semti uostus, pramonės rajonus ir žemdirbystės laukus. 40 proc. pasaulio gyventojų, gyvenančių netoli pakrančių, atsidurtų tiesioginiame pavojuje, o daug milijonų žmonių žūtų ar būtų priversti skubiai bėgti į sausumos gilumą.

Paslėpti mikrobai ir naujos ligos

Antarktidos ledas ir po juo esantis amžinasis įšalas tūkstančius ar net milijonus metų saugojo senovinius mikroorganizmus ir virusus. Staigus atitirpimas galėtų išlaisvinti patogenus, su kuriais žmogaus imuninė sistema niekada nebuvo susidūrusi.

Dalis bakterijų, rastų poliariniuose regionuose, jau dabar pasižymi atsparumu šiuolaikiniams antibiotikams. Jei jų genetinė medžiaga persiduotų dabartinėms bakterijoms, atsparumo vaistams problema dar labiau paaštrėtų ir įprasti gydymo metodai taptų gerokai mažiau veiksmingi.

Tuo pat metu tirpstantis amžinasis įšalas išskirtų didžiulius kiekius anglies dvideginio ir metano. Šios šiltnamio dujos dar labiau šildytų klimatą ir sukurtų pavojingą užburtą ratą.

Klimato ir ekosistemų griūtis

Staigus Antarktidos gėlo vandens antplūdis sutrikdytų pasaulines vandenynų sroves, kurios veikia kaip milžiniškas konvejeris, pernešantis šilumą ir maistingąsias medžiagas.

Silpnėjant ar persitvarkant šioms srovėms, pakistų kritulių ir temperatūrų pasiskirstymas žemynuose. Kai kuriuos regionus užkluptų užsitęsusios sausros, kitur dažnėtų potvyniai ir ekstremalios audros.

Vandenynų paviršiuje sumažėjęs druskingumas ir kitokia cirkuliacija paveiktų fitoplanktoną – mikroskopines dumblių kolonijas, kurios sudaro jūros maisto grandinės pagrindą. Tai atsilieptų žuvų ištekliams ir visai žuvininkystei.

Naujas Žemės veidas

Be ledo Antarktidos žemynas atrodytų visiškai kitaip. Atsivertų milžiniški kanjonai, tokie kaip daugiau nei Didįjį kanjoną lenkianti žemuma, ir senovinis Vostoko ežeras, milijonus metų buvęs po kelių kilometrų storio ledu.

Jei po tokios katastrofos žmonijai vis dėlto pavyktų prisitaikyti, po ilgo laiko šiltėjančio klimato sąlygomis Antarktida galėtų virsti žaliuojančiu žemynu. Prieš 34 milijonus metų čia jau vešėjo miškai, o temperatūra buvo panaši į šiandieninės Naujosios Zelandijos.

Šiandien toks scenarijus – visiškas ir staigus Antarktidos ištirpimas – nėra realus per kelias minutes, tačiau spartėjantis ledo tirpsmas ir kylantis jūros lygis yra labai reali ir jau dabar matoma grėsmė. Nuo to, kaip greitai sumažinsime šiltnamio dujų išmetimus, priklausys, ar pakrantės išliks, ar taps naujo vandenyno dugnu.