Gydytojai atskleidžia, kaip sensta žmogaus kūnas: pokyčiai prasideda gerokai anksčiau, nei tikitės

Šiuolaikinė medicina leidžia sulaukti 80 ar net 90 metų, tačiau evoliuciškai žmogaus kūnas nebuvo „suplanuotas“ tokiam ilgaamžiškumui. Moksliniai tyrimai rodo, kad jau ketvirtajame–penktajame dešimtmetyje dauguma organų pradeda senti taip, jog tai ima veikti kasdienį gyvenimą.

Vis dėlto senėjimas nėra tik nuosprendis – dalį procesų galima sulėtinti, o pasekmes sušvelninti. Pažvelkime, kaip laikui bėgant kinta kūnas nuo galvos iki kojų.

Smegenys, klausa ir rega

Nuo maždaug 30 metų smegenų tūris kas dešimtmetį sumažėja apie 5 proc., tačiau daugumai žmonių tai nesukelia akivaizdžių sutrikimų. Pavojingi tampa ne pats tūrio mažėjimas, o ligos – Alzheimerio ar kraujagyslinė demencija, kurių riziką didina padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, diabetas.

Klausa taip pat sensta. Išorinės ausies kremzlės praranda elastingumą, vidurinės ausies smulkūs kauliukai gali „surūdijti“ nuo artrozės, o vidinėje ausyje nyksta klausos plaukeliai. Taip atsiranda senatvinis klausos susilpnėjimas – pirmiausia prastai girdimi aukšti garsai, sunkiau sekti pokalbį triukšmingoje aplinkoje.

Akys su amžiumi praranda gebėjimą fokusuoti arti esančius objektus – tai presbiopija, dėl kurios daugeliui tenka rinktis skaitymo akinius. Didėja ir glaukomos, kataraktos, tinklainės ligų rizika, todėl vyresniems nei 40 metų rekomenduojami reguliarūs akių patikrinimai.

Uoslė, oda, plaukai ir dantys

Uoslės receptorių ir gleivinės ląstelių mažėjimas silpnina kvapų pojūtį, todėl keičiasi ir skonio suvokimas. Tai gali mažinti apetitą, skatinti dėti daugiau druskos ar cukraus. Dėl to didėja aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų rizika.

Oda plonėja, mažėja kolageno ir elastino, todėl ryškėja raukšlės, audiniai ima „smukti“. Ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis spartina šiuos pokyčius ir didina odos vėžio tikimybę. Dermatologai pabrėžia saulės apsaugos priemonių ir drėkinimo svarbą visą gyvenimą.

Plaukų folikulai su kiekvienu dešimtmečiu gamina vis mažiau pigmento – dėl to žilstame. Androgenų pokyčiai lemia plaukų retėjimą viršugalvyje vyrams ir retesnį, bet taip pat pasitaikantį plikimą moterims. Tuo pat metu gausėja plaukų kitose kūno vietose.

Su amžiumi mažėja seilių liaukų aktyvumas, didėja dantų ėduonies ir periodonto ligų rizika. Praradus dantis, nyksta žandikaulio kaulas, prastėja kramtymas, o tai veikia ir bendrą mitybą.

Širdis, sąnariai ir pėdos

Vidutiniame amžiuje širdies raumuo pradeda dirbti prieš vis standėjančias ir siaurėjančias arterijas. Aterosklerozė mažina deguonies tiekimą širdžiai, todėl fizinis krūvis tampa sunkesnis, o infarkto rizika didėja. Reguliarus kraujospūdžio tikrinimas, cholesterolio kontrolė, judėjimas ir nerūkymas išlieka svarbiausia širdies apsauga.

Sąnarių kremzlė beveik neatsistato, todėl nuolatinis apkrovimas – ypač bėgiojimas kietu paviršiumi, antsvoris, traumos – spartina artrozę. Gydytojai rekomenduoja mažo smūgio fizinį krūvį: vaikščiojimą, plaukimą, važiavimą dviračiu, mankštas raumenims stiprinti.

Pėdos yra tolimiausia kraujotakos grandis, todėl bet koks kraujagyslių pažeidimas pirmiausia atsispindi čia. Sutrikus kraujotakai ir jutimui, didėja žaizdų, kritimų ir lūžių rizika. Patogi avalynė, pėdų apžiūra, ypač sergant diabetu, ir kojų raumenų stiprinimas – paprastos, bet veiksmingos priemonės.

Nors organai sensta, ilgesnis gyvenimas suteikia ir privalumų – patirtį, socialinius ryšius, gebėjimą geriau rūpintis savimi. Sąmoningi kasdieniai pasirinkimai gali padėti kuo ilgiau išlaikyti kūną funkcionuojantį, o gyvenimo kokybę – orią.