Miesto skaitymo pasivaikščiojimai: kaip suderinti knygas ir judėjimą be sudėtingo planavimo

Judėjimo trūkumas ir nuolatinis ekranų blaškymas daugeliui jau tapo kasdienybe, o noras daugiau skaityti dažnai lieka tik pažadu sau. Vis dėlto šiuos du dalykus galima suderinti taip, kad jie vienas kitą sustiprintų, o ne konkuruotų dėl laiko.

Miesto skaitymo pasivaikščiojimai yra paprastas būdas į neperkrautą dienotvarkę įnešti ir fizinio aktyvumo, ir ramaus laiko su knygomis. Tam nereikia specialios įrangos ar tolimų išvykų, pakanka patogios avalynės ir kelių mažų įpročių.

Kas yra skaitymo pasivaikščiojimas ir kuo jis naudingas

Skaitymo pasivaikščiojimas yra sąmoningai suplanuotas maršrutas pėsčiomis, kurio metu dalį laiko skiriate knygai: arba klausotės audioknygos, arba skaitote sustojimų metu. Tai ne treniruotė ir ne „užduotis“, o laisvalaikio forma, padedanti išjudėti ir pabėgti nuo kasdienio šurmulio.

Judėjimas stiprina fizinę sveikatą, mažina įtampą, o istorijos ar įdomios idėjos galvoje padeda mintims atsitraukti nuo darbo reikalų. Tokiu būdu atsiranda dviguba nauda: kūnas gauna krūvio, o galva pailsi nuo įprasto informacinio triukšmo.

Du pagrindiniai variantai: audioknyga arba knyga kuprinėje

Pats paprasčiausias variantas yra audioknyga. Ausinės, išmanusis telefonas ir patogus garsumo lygis, kad girdėtumėte ir aplinką, dažnai užtenka, kad net trumpas atstumas iki parduotuvės ar viešojo transporto stotelės taptų įdomesnis. Ypač tinka grožinė literatūra arba ne per sudėtingos negrožinės knygos.

Kitas būdas yra fizinė knyga kuprinėje arba rankinėje. Eidami klausotės miesto garsų, o atėję į pasirinktą stotelę, pavyzdžiui, skverą ar suoliuką, išsitraukiate knygą ir skaitote 10–20 minučių. Toks ritmas padeda akims pailsėti nuo ekranų, o kūnui leidžia išlaikyti judesį.

Kaip išsirinkti maršrutą, kad jis netaptų varginančiu žygiu

Miesto skaitymo pasivaikščiojimui nebūtina rinktis ilgo ir sudėtingo kelio. Geriausiai tinka 30–60 minučių maršrutai su bent keliais suoliukais, skverais ar ramesnėmis vietomis sustojimui. Jei norite skaityti knygą, verta vengti ypač triukšmingų sankryžų, kur sunku susikaupti.

Patogu rinktis maršrutus palei upę, per parkus ar ramesnius gyvenamuosius rajonus, kur mažiau intensyvus eismas. Jei gyvenate centre, galite derinti ir gyvesnes gatves, ir tyliau esančias kiemų erdves, kur sustojus maloniau atsiversti knygą.

Skaitymo ir ėjimo ritmas: kaip rasti sau tinkamą

Kai kurie žmonės mėgsta visą laiką klausytis audioknygos ir apskritai nedaryti stotelių. Kitiems labiau tinka modelis, kai dalį kelio tiesiog einama tyliai, dalį klausomasi, o dalį skaitoma sustojus. Verta išbandyti kelis variantus ir stebėti, kada jaučiatės labiausiai pailsėję.

Galima susikurti paprastą taisyklę: pavyzdžiui, dešimt minučių einu, dešimt minučių skaitau, po to vėl judu tolyn. Toks ritmas padeda struktūruoti laiką ir nesijaučiate, kad „švaistote“ minutes vien skaitymui arba vien ėjimui.

Kokias knygas rinktis skaitymo pasivaikščiojimams

Pasivaikščiojimams dažniausiai labiausiai tinka knygos, kurias galima skaityti ir po nedidelį skyrių ar kelis puslapius. Ilgos filosofinės esė ar labai sudėtingi moksliniai tekstai gali reikalauti gilesnio susikaupimo, todėl juos patogiau palikti ramesniam laikui namuose.

Lengvesni romanai, kelionių pasakojimai, esė rinkiniai, praktiškos knygos apie kasdienius įgūdžius ar kūrybą dažnai „sulimpa“ su ėjimu. Audioknygoms ypač tinkami pasakojimai, turintys aiškų siužetą ir ne per daug veikėjų, kurių vardus būtų sunku įsiminti.

Miesto skaitymo erdvės: kur sustoti ir nejaustis nepatogiai

Ne kiekvienas suoliukas ar laiptai prie pastato yra patogi vieta skaitymui. Maloniausia rinktis erdves, kur nesijaučiate stebimi ir galite ramiai prisėsti bent keliolikai minučių. Tai gali būti parkų suoliukai, bibliotekų kiemeliai, skverai ar gyvenamųjų rajonų žali plotai.

Jei nenorite sėdėti lauke, dalį maršruto galite suplanuoti taip, kad praeitumėte pro biblioteką ar kavinę. Tokiu atveju, dalį laiko praleisite vaikščiodami, dalį skaitydami jau viduje, užsisakę gėrimą ar tiesiog prisėdę bibliotekoje (prieš tai pasitikrinę darbo laiką).

Kaip įtraukti šeimą ar draugus

Miesto skaitymo pasivaikščiojimai nebūtinai turi būti vieniši. Galite susitarti su bičiuliu, kad kartu keliausite tuo pačiu maršrutu, bet dalį kelio klausysitės skirtingų audioknygų, o vėliau pasidalinsite įspūdžiais. Taip atsiranda ir bendras laikas, ir asmeninis poilsis.

Su vaikais galima sugalvoti „knygos ir gatvės“ žaidimą: einate iki pasirinkto skvero, ten skaitote trumpą ištrauką ar keletą puslapių, o paskui vaikas turi papasakoti, kas jam labiausiai įsiminė. Tai skatina dėmesį ir padeda ugdyti skaitymo įprotį ne vien prie ekrano.

Pradėti verta nuo mažo tikslo

Užuot kėlus sau ambicingą tikslą vaikščioti po dvi valandas per dieną ir perskaityti kelias knygas per mėnesį, geriau pradėti nuo labai konkretaus ir lengvai pasiekiamo plano, pavyzdžiui: tris kartus per savaitę išeiti bent dvidešimčiai minučių ir bent penkioms minutėms atsiversti knygą.

Jei tokia veikla „prilimpa“, natūraliai atsiras noras maršrutą pailginti, rinktis įdomesnes vietas ar sudaryti sau mažą skaitymo pasivaikščiojimų žemėlapį. Svarbiausia ne tai, kiek kilometrų nueisite ar kiek puslapių perskaitysite, o tai, ar po tokio pasivaikščiojimo jausitės labiau pailsėję ir labiau priartėję prie savo knygų.

Keli praktiški patarimai patogesnei pradžiai

• Rinkitės patogią avalynę ir drabužius, kad nereikėtų galvoti apie nuospaudas ar šaltį.
• Telefonu susikurkite grojaraštį su audioknyga ar keliais epizodais, kad nereikėtų tvarkyti nustatymų eidami.
• Į kuprinę įsidėkite mažą vandens buteliuką ir lengvą užkandį, jei planuojate būti ilgiau.
• Iš anksto numatykite 1–2 sustojimo vietas, kad neklaidžiotumėte ieškodami suoliuko.

Kuo mažiau kliūčių ir „pasiruošimo ritualų“, tuo didesnė tikimybė, kad skaitymo pasivaikščiojimai taps natūralia laisvalaikio dalimi, o ne dar viena užduotimi sąraše.