Dirbtinis intelektas keičia mediciną: gydytojai kalba apie didžiausią proveržį per dešimtmečius

Dirbtinis intelektas medicinoje iš nišinės technologijos virto esminiu pokyčiu, lyginamu su tuo, kaip algebra pakeitė matematiką. Tai ne dar viena programėlė, o naujas pagrindinis įrankis, galintis iš esmės perkurti diagnostiką, gydymą ir sveikatos apsaugos organizavimą.

Iš pradžių DI buvo naudojamas gana kukliai – padėti gydytojams greičiau perrašyti užrašus ar atsakyti pacientams per pokalbių robotus. Tačiau generatyvinio DI atsiradimas atvėrė galimybes prognozuoti ligų rizikas, tiksliau diagnozuoti ir net spartinti naujų vaistų kūrimą.

Diagnozės greičiau ir tiksliau

Didžiausias lūžis šiuo metu vyksta diagnostikoje. Sudėtingi modeliai gali analizuoti didžiulius medicininių vaizdų, genetinių duomenų ar laboratorinių tyrimų kiekius ir atpažinti subtilius signalus, kurių žmogaus akis nepastebi.

Vienas pavyzdžių – Jelo universiteto kardiovaskulinės duomenų mokslo laboratorija, įkurta 2020 metais. Čia kuriama sistema, galinti iš įprasto elektrokardiogramos vaizdo sugeneruoti išsamią ataskaitą ir net įtarti širdies nepakankamumą, nors vizualiai kardiograma atrodytų normali.

Tokios priemonės galėtų padėti gydytojams regionuose ar šalyse, kur trūksta kardiologų, ir suteikti kokybiškesnę diagnostiką pirminėje grandyje. Tačiau DI sprendimai šiuo metu laikomi pagalbiniais – galutinę atsakomybę už diagnozę vis tiek prisiima gydytojas.

Atsakomybė ir reguliavimas

Kartu su naujomis galimybėmis atsiranda klausimai: kas atsako už klaidas, klaidingai teigiamus ar klaidingai neigiamus rezultatus? Kaip užtikrinti, kad algoritmai nebūtų šališki skirtingų lyčių, rasių ar socialinių grupių atžvilgiu?

Jungtinėse Valstijose DI medicinoje priežiūrą dalijasi Maisto ir vaistų administracija, Amerikos medicinos asociacija ir Nacionalinė medicinos akademija. Jie kuria gairas ir elgesio kodeksus, pabrėždami, kad sprendimai turi būti saugūs, veiksmingi, teisingi ir prieinami.

Ekspertai sutaria, kad didžiausia rizika – ne pats DI, o jo neatsakingas diegimas. Prieš pasiekiant pacientą, sistema turi pereiti kelias testavimo ir vertinimo stadijas, panašiai kaip nauji vaistai ar medicinos prietaisai.

Ar dirbtinis intelektas pakeis gydytojus?

Dalis visuomenės baiminasi, kad DI perims gydytojų darbą. Tačiau klinikinėje praktikoje technologija labiau matoma kaip išplėstas gydytojo „kompliktas“, o ne pakaitalas.

Gydytojai geba išklausyti pacientą, suprasti jo vertybes, paaiškinti rizikas ir kartu priimti sprendimą. DI gali pasiūlyti rekomendacijas ar įspėti apie retas ligas, bet galutinį sprendimą priima žmogus, vertindamas visą klinikinį kontekstą.

Investicijos rodo, kad ši kryptis tik stiprės. Nuo 2020 metų rizikos kapitalo srautai į DI ir medicinos startuolius gerokai išaugo, o 2024 metais ši rinka pasiekė maždaug 11 mlrd. eurų. Jelo universitetas per artimiausius penkerius metus į DI planuoja investuoti 150 mln. eurų.

Ar dėl to tapsime sveikesni? Ekspertų teigimu, tai milijono gyvybių klausimas. Vien technologijos neužtenka – reikia, kad pacientai galėtų ja naudotis, pasitikėtų ir turėtų galimybę įsitraukti į naujo tipo sveikatos priežiūrą.