Dirbtinis intelektas keičia mediciną: diagnozės tampa tikslesnės, o vaistai kuriami greičiau

Dirbtinis intelektas vis dažniau vadinamas didžiausia medicinos permaina nuo antibiotikų atradimo. Ši technologija jau skverbiasi į vaistų kūrimo laboratorijas, ligonines ir net pacientų kasdienybę, o ekspertai prognozuoja, kad pokyčiai bus negrįžtami.

Kol dalis visuomenės nerimauja dėl DI įtakos darbams, gydytojai ir mokslininkai mato istorinę galimybę sumažinti klaidų skaičių ir paspartinti naujų gydymo būdų atsiradimą.

Revoliucija vaistų kūrimo laboratorijose

Tradicinis vaistų kūrimas – ilgas ir brangus procesas, kai tūkstančiai junginių metų metus bandomi laboratorijoje. Bendrovės „Relay Therapeutics“ tyrimų vadovas Donas Bergstromas atkreipia dėmesį, kad potencialių cheminių junginių, galinčių tapti vaistais, yra daugiau nei žvaigždžių Visatoje.

Anksčiau laboratorijos šaldiklyje būdavo apie 100 000 junginių, kuriuos tyrėjai po vieną testuodavo su baltymais. DI modeliai dabar leidžia kompiuteriui per vieną naktį virtualiai įvertinti ne 100 000, o trilijoną junginių ir atrinkti kelis šimtus perspektyviausių realiems bandymams.

Kita naujovė – gerokai tikslesnis ligą sukeliančių baltymų veikimo supratimas. DI gali analizuoti net menkiausius artimų baltymų judėjimo skirtumus ir parinkti junginius, kurie „išjungia“ tik ligą sukeliantį baltymą, nepažeisdami sveikų audinių.

Tokiu principu sukurtas vienas pirmųjų „Relay Therapeutics“ vaistų kandidatų, taikantis į dažną navikų genų mutaciją. Pacientė Marsha Meron, serganti metastazavusiu krūties vėžiu, šio preparato klinikiniame tyrime dalyvauja jau pusantrų metų ir vis dar gali dirbti, keliauti bei leisti laiką su šeima.

Tikslesnės diagnozės ir naujas gydytojo vaidmuo

Harvardo profesorius Isaacas Kohane, gydytojas ir informatikas, pabrėžia, kad DI potencialas neapsiriboja vaistais. Pasak jo, technologija jau dabar kartais diagnozuoja ligas, kurias gydytojai pražiūri.

Jis pasakoja apie motiną iš Mičigano, kuri trejus metus ieškojo pagalbos vaikui, kamuojamam judėjimo sutrikimų ir stiprių galvos skausmų. Į DI pokalbių programą sukėlusi visus tyrimų atsakymus, ji gavo pasiūlymą patikrinti dėl nugaros smegenų pažeidimo – diagnozė buvo patvirtinta neurochirurgo ir sėkmingai išgydyta.

„Tai kartu yra pagyrimas dirbtiniam intelektui ir rimtas priekaištas dabartinei medicinos sistemai“, – sakė Kohane.

Jo kolega kompiuterių mokslininkas Pravas Rajbhandari kuria universalesnę sistemą „MedVera“, galinčią analizuoti vaizdus, atpažinti odos vėžį, pažymėti padidėjusią širdį ir įvertinti daugybę kitų būklių. Pasak kūrėjo, sistema per kelerius metus gali pasiekti tokį tikslumo lygį, kad būtų siekiama oficialaus patvirtinimo klinikinei praktikai.

Rizikos, skaidrumas ir kontrolė

Nors DI suteikia daug vilčių, specialistai pabrėžia būtinybę užtikrinti skaidrumą ir reguliavimą. Kohane įspėja, kad jei medikai ir visuomenė neperims lyderystės, DI sprendimai gali būti optimizuojami ne pacientų, o draudimo bendrovių ar farmacijos interesams.

Jis ragina reikalauti „super skaidrumo“: žinoti, kokiais duomenimis mokomi modeliai, kokius tikslus jie optimizuoja ir kas atsako už klaidas. Valstybės, anot eksperto, privalo įsikišti, jei įmonės šių principų nesilaikys.

Tačiau net ir matydamas rizikas, Kohane mano, kad DI medicinoje neišvengiamas. Jo vertinimu, ši technologija bus problemiška, tačiau vis tiek geresnė už dabartinę situaciją, kai dėl klaidų ir vėluojančių diagnozių kasmet netenkama tūkstančių gyvybių.