Mokslininkų eksperimentas nustebino: vos po dviejų savaičių itin perdirbtas maistas pakeitė organizmą

Itin perdirbtas maistas užima vis didesnę mūsų lėkščių dalį, o mokslininkai vis aiškiau mato ryšį tarp tokios mitybos ir rimtų ligų. Naujas BBC pristatytas eksperimentas ir didelės apimties tyrimai atskleidžia, kad žala sveikatai gali atsirasti greičiau, nei daugelis tikisi.

Eksperimente dalyvavo 24 metų dvynės, kurių mityba buvo atidžiai kontroliuojama. Viena sesuo dvi savaites valgė beveik vien tik itin perdirbtą maistą, kita – maksimaliai natūralų ir mažai perdirbtą. Kalorijų, riebalų, cukraus ir skaidulų kiekis abiejų racionuose buvo suvienodintas.

Pasibaigus laikotarpiui, tyrėjai iš Kingo koledžo Londone atliko kraujo ir kitus sveikatos rodiklių tyrimus. Paaiškėjo, kad itin perdirbtu maistu maitintis turėjusios sesers kraujo riebalų ir lipidų rodikliai, siejami su širdies ligomis, pablogėjo, pakilo cukraus kiekis kraujyje, ji priaugo beveik kilogramą. Tuo metu natūraliau besimaitinusi sesuo svorio neteko.

Mokslininkai pabrėžia, kad struktūriškai suardytas, priedais papildytas maistas kitaip veikia medžiagų apykaitą. Itin perdirbtuose gaminiuose dažnai trūksta natūralių skaidulų, o angliavandeniai į kraują patenka greitai, sukeldami staigius cukraus šuolius ir vėlesnius „duobės“ epizodus, pasireiškiančius galvos skausmu, nuovargiu ir alkio jausmu.

Dar vienas vis dažniau aptariamas aspektas – maisto priedai, ypač emulsikliai. Jie naudojami tekstūrai, išvaizdai ir galiojimo trukmei gerinti, tačiau mūsų virškinimo sistema prie tokių medžiagų nebuvo prisitaikiusi evoliuciškai. Pavyzdžiui, karboksimetilceliuliozė ir kiti emulsikliai, pridėjus vandens, virsta tiršta mase, kuri, manoma, gali veikti žarnyno gleivinę ir mikrobiotą.

Prancūzų epidemiologė dr. Mathilde Touvier su kolegomis analizuoja 174 000 žmonių mitybos ir sveikatos duomenis. Pirminiai dar neperžiūrėti rezultatai rodo reikšmingą ryšį tarp didesnio emulsiklių suvartojimo ir padidėjusios bendro vėžio, ypač krūties vėžio, bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

Ekspertai kartu atkreipia dėmesį į vadinamąją „sveikumo aureolę“, kai ant pakuočių pabrėžiama „mažiau cukraus“, „daug skaidulų“ ar „augališka sudėtis“. Tokie teiginiai gali klaidinti, nes produktas vis tiek gali būti stipriai perdirbtas ir gausiai praturtintas priedais.

Viešosios sveikatos specialistai įspėja, kad šalyse, kur itin perdirbtas maistas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso suvartojamo energijos kiekio, jau matoma daugiau vaikų nutukimo, 2 tipo diabeto ir širdies ligų atvejų. Tai apibūdinama kaip „būsimoji laikrodinė bomba“, jei mitybos įpročiai nesikeis.

Geroji žinia ta, kad trumpalaikiai neigiami pokyčiai, tokie kaip eksperimento dvynės svorio ir kraujo rodiklių blogėjimas, gali būti grįžtami pakeitus mitybą. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia: kasdienė, metų metais trunkanti itin perdirbto maisto gausa gali turėti ilgalaikių pasekmių, kurių sukontroliuoti bus daug sunkiau nei atsisakyti dalies pusfabrikačių šiandien.