Mokslininkai paaiškino, kas iš tikrųjų vyksta organizme po masažo: nauda didesnė, nei manyta

Masažas dažniausiai suvokiamas kaip malonus atsipalaidavimo būdas po darbo dienos ar sporto. Tačiau pastarųjų dešimtmečių tyrimai rodo, kad jo poveikis žmogaus organizmui yra kur kas gilesnis nei vien trumpalaikė atgaiva.

Vis dažniau kalbama ne apie magišką „toksinų šalinimą“, o apie aiškiai pamatuojamus pokyčius raumenyse, nervų sistemoje ir net imunitete.

Kas vyksta raumenyse po krūvio?

Sportuojant raumenys patiria energinį stresą, juose atsiranda mikroskopinių skaidulų plyšimų. Organizmas į tai reaguoja uždegimu: į audinius atkeliauja ląstelės, kurios šalina pažeistus fragmentus ir inicijuoja atstatymą.

Kanados gydytojas ir mokslininkas Markas Tarnopolsky atliko tyrimą su jaunais sportininkais: po labai intensyvaus važiavimo dviračiu vienai kojai buvo atliktas masažas, kita palikta be intervencijos.

Raumenų biopsijos parodė, kad masažuotoje kojoje greičiau dauginosi mitochondrijos – ląstelių „jėgainės“ – ir buvo mažiau uždegimo žymenų. Tai reiškia spartesnį atsistatymą ir mažesnį uždegimą, o ne kokių nors medžiagų „išspaudimą“.

Populiari idėja, esą masažas išrauna iš raumenų pieno rūgštį, pasirodė klaidinga: jos koncentracija greitai sumažėja savaime, o tyrime jokio skirtumo tarp masažuotos ir nemasažuotos kojos neaptikta.

Ar tikri „raumenų mazgai“?

Daugelis žmonių skundžiasi skausmingais sukietėjimais kakle ar tarp menčių, dažnai vadinamais mazgais. Tailando fizinės terapijos tyrėjas Vichai Eungpinichpong teigia, kad tai – pertemptų, nuolat susitraukusių raumenų skaidulų židiniai.

Jo tyrimai rodo, kad spaudžiamasis tajų masažas tokiose vietose kelis kartus padidina kraujotaką ir sumažina skausmą. Ne visi mokslininkai sutaria dėl tikslaus mechanizmo, tačiau dauguma praktinių tyrimų patvirtina: kryptingas spaudimas probleminėse vietose padeda numalšinti skausmą bent kelioms dienoms.

Slėgis, prisilietimas ir psichika

Masažo poveikis neapsiriboja raumenimis. Majamio universiteto Touch tyrimų instituto vadovė Tiffany Field pabrėžia, kad lemiamas veiksnys yra vidutinio stiprumo spaudimas, kuris pajudina odą ir sužadina spaudimo receptorius.

Per juos signalai labai greitai pasiekia smegenis ir suaktyvina klajoklinį nervą. Šis lėtina širdies ritmą, gerina virškinimą, mažina streso hormonų gamybą, o kartu didėja serotonino – natūralaus nuotaiką ir skausmo suvokimą gerinančio neuromediatoriaus – kiekis.

Tokie pokyčiai svarbūs ne tik suaugusiesiems. Tyrimai rodo, kad reguliarus tėvų atliekamas masažas vaikams gerina miegą, mažina nerimą, padeda sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma ar diabetu.

Masažas – ir kasdienybėje

Masažo nauda nepriklauso vien nuo egzotiškos technikos: tyrimai rodo, kad tajų ir klasikinis švediškas masažas duoda labai panašų fiziologinį ir psichologinį efektą.

Gera žinia ir tai, kad dalį privalumų galima gauti be brangių procedūrų. Savimasažas, tempimo pratimai, gulėjimas ant kilimėlio ir lengvas ridenimasis, mankšta su kamuoliu – visa tai taip pat žadina spaudimo receptorius ir ramina nervų sistemą.

Mokslas vis aiškiau rodo, kad prisilietimas ir dozuotas spaudimas kūnui yra ne tik malonumas, bet ir svarbi fizinės bei emocinės gerovės dalis. O tai reiškia, kad retkarčiais leisti sau masažą – visai ne užgaida, o racionali investicija į savijautą.