Kas nutiktų, jei klimato kaita peržengtų pavojingą ribą? Mokslininkų prognozės verčia sunerimti

Klimato kaitos diskusijose dažnai kalbama apie optimistiškus tikslus – 1,5 ar 2 laipsnių atšilimą. Tačiau vis dažniau mokslininkai ragina pažvelgti į tai, kas nutiktų, jei pasaulis nukryptų blogiausiu keliu. Tokie scenarijai nėra katastrofų mėgėjų fantazija, o rimta rizikos analizė.

Kituose aukštos rizikos sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijoje ar branduolinėje energetikoje, blogiausio scenarijaus vertinimas laikomas normaliu saugos standartu. Klimato atveju ši praktika iki šiol buvo nuvertinta, nors pasekmės apimtų visą civilizaciją.

Blogiausio scenarijaus riba

Pagal dabartinę valstybių politiką iki šio amžiaus pabaigos Žemė gali sušilti maždaug 2,6–2,9 laipsnio. Šios prognozės daro prielaidą, kad bus iš esmės įgyvendintos Paryžiaus susitarimo nuostatos ir išlaikyta tarptautinė bendradarbiavimo dvasia.

Tačiau yra dvi didelės nežinomybės: ar valstybės iš tikrųjų laikysis savo įsipareigojimų ir kokia yra tikroji klimato jautra anglies dvideginiui. Jei anglies dvideginio koncentracija atmosferoje pakiltų iki maždaug 560 dalelių milijonui, mokslininkai vertina apie 18 proc. tikimybę, kad pasaulis sušils daugiau nei 4,5 laipsnio.

Toks atšilimas Žemėje nebuvo matytas apie 15 milijonų metų, kai jūros lygis buvo dešimtimis metrų aukštesnis. Tai reikštų gilias permainas didžiosiose klimato sistemose ir galimus negrįžtamus lūžio taškus.

Derailmentas: kai krizė trukdo ją spręsti

Klimato kaita pavojinga ne tik dėl aukštesnės temperatūros. Ji silpnina sistemas, kuriomis remiasi visuomenės: maisto gamybą, energetiką, finansus, politines institucijas. Kai kelios sistemos patiria stresą vienu metu, jos gali sugriūti staiga.

Mokslininkai šį procesą vadina „derailmentu“ – nukrypimu nuo trajektorijos. Klimato katastrofos ne tik didina žalą, bet ir mažina visuomenės gebėjimą į jas reaguoti: auga socialinė įtampa, kyla nepasitikėjimas valdžia, plinta dezinformacija.

Vienas pavyzdžių – 2010 metais Rusijoje kilusi karščio banga, smarkiai sumažinusi kviečių derlių. Eksporto ribojimai sukėlė pasaulines grūdų kainų šuolius, padidino skurdą ir prisidėjo prie politinės įtampos Egipte, kuri sutapo su Arabų pavasariu.

Kai klimatas susitinka su branduoliniu ginklu

Blogiausias klimato scenarijus nebūtinai reiškia staigų fizinį Žemės žlugimą. Didesnė rizika – kad klimato sukelti šokai įpliesks konfliktus tarp valstybių, ypač ten, kur jos dalijasi vandens ar maisto išteklius ir turi branduolinį arsenalą.

Tokie regionai kaip Indija ir Pakistanas jau dabar susiduria su vandens trūkumu ir ekstremalia kaitra. Klimato spaudimas gali paaštrinti senus konfliktus. Net ribotas branduolinis karas galėtų sukelti vadinamąją branduolinę žiemą – miestams degant į atmosferą patekę suodžiai užblokuotų saulės šviesą, žlugdytų derlių ir nulemtų milijardus mirčių nuo bado.

Šaltojo karo metais grėsmė visuotiniam branduoliniam karui buvo sumažinta tuomet, kai jo pasekmės buvo nuodugniai ištirtos ir aiškiai parodytos visuomenei bei politikams. Tas pats principas galiotų ir klimato krizei: kuo tiksliau suprantame „pasaulio pabaigos“ riziką, tuo didesnė tikimybė jos išvengti.

Todėl mokslininkai ragina ne slėpti, o vertinti blogiausius klimato scenarijus. Tai ne pesimizmas, o gyvybiškai svarbi rizikos valdymo priemonė, lemianti, ar pasaulis išvengs katastrofinės ateities.