Mokslininkai perspėja: ankstyvos pamokos gali kenkti paauglių sveikatai ir mokymosi rezultatams

Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad lėtinis miego trūkumas yra viena didžiausių, bet nuvertinamų šiuolaikinių paauglių problemų. Ankstyvas pamokų pradžios laikas tiesiogiai konfliktuoja su biologiniais paauglių ritmais ir gali turėti rimtų pasekmių jų fizinei ir psichikos sveikatai, mokymosi rezultatams bei net eismo saugumui.

Miego tyrėja Wendy Troxel primena, kad tėvai kiekvieną rytą žadina vaikus dar tamsoje ne dėl tinginystės, o todėl, kad taip reikalauja mokyklų tvarkaraščiai. Tačiau taip paaugliai praranda būtent tą miego dalį, kuri labiausiai susijusi su mokymusi, atminties konsolidacija ir emocijų apdorojimu.

Paauglių smegenų biologinis laikrodis

Apie lytinį brendimą paauglių biologinis laikrodis natūraliai pasislenka. Melatonino – miego hormoną reguliuojančios medžiagos – išsiskyrimas prasideda maždaug 23 valandą, apie dviem valandomis vėliau nei vaikams ar suaugusiesiems.

Tai reiškia, kad paaugliui atsikelti 6 valandą ryto yra biologiškai prilygstama suaugusįjį žadinti 4 valandą. Tokios būsenos mąstymas lėtas, dėmesys išsisklaidęs, padaugėja irzlumo, impulsyvumo, o vairuoti tampa pavojinga.

Mokslininkai pabrėžia, kad dauguma stereotipinių „paaugliškų“ bruožų – nuotaikų kaita, apatija, vangumas – neretai yra ne charakterio, o lėtinio miego trūkumo pasekmė. Bandydami atsverti nuovargį, jaunuoliai vis dažniau griebiasi itin didelių kofeino kiekių, energinių gėrimų, todėl tampa „pavargę, bet per daug sužadinti“.

Pasekmės mokslams ir psichikos sveikatai

Tyrimai rodo, kad tik apie 1 iš 10 paauglių kasnakt išmiega rekomenduojamas 8–10 valandų. Likusieji patiria sutrikusį dėmesį, prastesnę koncentraciją ir net elgesį, panašų į aktyvumo ir dėmesio sutrikimą.

Miego trūkumas siejamas su didesne depresijos ir nerimo rizika. Viename tyrime, apėmusiame daugiau kaip 30 000 mokinių, nustatyta, kad kiekviena trumpesnė miego valanda siejosi su 38 proc. didesne liūdesio ar beviltiškumo jausmo rizika ir 58 proc. didesne bandymų nusižudyti rizika.

Neišsimiegoję paaugliai dažniau vartoja alkoholį ir kitus rizikingus elgesio modelius. Be to, didėja ilgalaikė nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizika – tai problemos, su kuriomis visuomenė vėliau susiduria jau suaugusiųjų amžiuje.

Vėlesnė pamokų pradžia atsiperka

Didžiosios medicinos organizacijos rekomenduoja pagrindinėms ir vidurinėms mokykloms nepradėti pamokų anksčiau nei 8.30 valandą. Tose mokyklų apygardose, kurios šį patarimą įgyvendino, pokyčiai yra akivaizdūs.

Paaugliai pradėjo miegoti ilgiau, rečiau praleidinėja pamokas, sumažėjo iškritimų iš mokyklos skaičius. Per standartizuotus testus matematikos ir skaitymo rezultatai vidutiniškai pagerėjo 2–3 procentiniais punktais – panašiai, kaip sumažinus klasių dydį beveik trečdaliu.

Pagerėjo ir psichikos bei fizinė sveikata, šeimose sumažėjo rytinių konfliktų. Viename regione, įvedus vėlesnę pamokų pradžią, paauglių sukeltų eismo įvykių sumažėjo apie 70 proc., o tai rodo ir platesnį poveikį visuomenės saugumui.

Kritikai mini logistinius sunkumus: autobusų grafikus, sporto treniruotes, tėvų darbo laiką. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai yra išsprendžiami organizaciniai klausimai, palyginti su ilgalaikėmis žalomis, kurias miego trūkumas daro visai paauglių kartai.

Visuomenėms, kurios siekia geresnių mokymosi rezultatų, mažesnio psichikos sutrikimų paplitimo ir didesnio saugumo keliuose, paauglių miegas turėtų tapti ne asmenine, o viešosios politikos tema.