Suomija ir vėl pripažinta laimingiausia šalimi: mokslininkai atskleidė, kas iš tiesų lemia žmonių laimę

World Happiness Report jau aštuonerius metus iš eilės Suomiją pripažįsta laimingiausia šalimi pasaulyje. Tai stebina net pačius suomius: šalis turi rimtų problemų – nuo didelio alkoholio vartojimo ir savižudybių iki atšiauraus klimato ir įtampos dėl ilgos sienos su Rusija.

Vis dėlto, tyrėjai sutaria: čia žmonės labiausiai patenkinti savo gyvenimu, o svarbiausi raktai – pasitikėjimas, lygybė ir artumas gamtai.

Pasitikėjimas ir socialinis saugumas

World Happiness Report remiasi apklausa, kur žmonės vertina savo gyvenimą nuo 0 iki 10 balų. Suomijoje vidurkis – apie 7,7 balo, Vokietijoje – 6,7 balo. Filosofas ir laimės tyrėjas Frankas Martela pabrėžia tris sritys, kuriose Suomija aiškiai pirmauja.

Pirma – pasitikėjimas žmonėmis ir institucijomis. Korupcijos lygis čia vienas žemiausių pasaulyje, o valstybė laikoma patikimu užnugariu. Antra – stipri socialinė apsauga ir plačios galimybės kiekvienam formuoti savo gyvenimą nepriklausomai nuo pajamų.

Trečia – lygybę stiprinantis švietimas. Visi vaikai devynerius metus mokosi toje pačioje bendrojo lavinimo mokykloje, maitinimas nemokamas, o mokyklose dirba tarpdisciplininės komandos su specialiaisiais pedagogais ir psichologais.

Gamta, jaunimo krizė ir smegenų „treniruotė“

Suomijoje itin svarbus ryšys su gamta: apie 70 proc. šalies teritorijos dengia miškai, yra šimtai tūkstančių ežerų, o teisė laisvai vaikščioti, stovyklauti ir uogauti suteikia visiems lengvą prieigą prie gamtos.

Tyrimai rodo, kad reguliarus buvimas gamtoje mažina depresijos, hipertenzijos ir kvėpavimo ligų riziką. Net 97 proc. suomių teigia, kad gamta juos daro laimingesnius.

Tuo metu Vokietijoje ir kitose šalyse fiksuojama nerimą kelianti tendencija – prastėjanti vaikų ir paauglių emocinė sveikata. Socialinių tinklų perteklius, mokyklinis stresas ir menkas psichologinės pagalbos prieinamumas siejami su augančiu depresijos ir nerimo lygiu.

Psichologai pabrėžia, kad mokyklos turėtų rūpintis ne tik akademiniais rezultatais, bet ir mokinių gerove – čia Skandinavijos šalys taip pat pirmauja.

Ar laimę galima išmokti?

Neuropsichologiniai tyrimai rodo, kad laimę galima „treniruoti“. Teigiamos emocijos – dėkingumas, džiaugsmas, artumas – susijusios su tam tikrų smegenų sričių aktyvumu ir neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, dopaminas, oksitocinas, veikla.

Mokslininkai pabrėžia: nors apie 40 proc. mūsų polinkio būti laimingiems lemia genai, likusi dalis priklauso nuo aplinkos ir sąmoningų įpročių. Padeda fizinis aktyvumas, artimų ryšių puoselėjimas, savanoriška veikla, dėkingumo praktikos ir veiklos, kuriose patiriamas „tėkmės“ jausmas.

Suomijos pavyzdys rodo, kad laimė – ne problemų nebuvimas, o gebėjimas su jomis tvarkytis, remiantis bendruomeniškumu, pasitikėjimu ir paprastais kasdieniais ritualais – nuo saunos iki pasivaikščiojimo miške.