Atskleidė, kas vyksta Rusijos kalėjimuose okupuotose teritorijose: liudijimai šokiruoja net tyrėjus

Rusijos valdoma kalėjimų sistema okupuotose Ukrainos teritorijose jau dvylika metų veikia tarsi šešėlyje, be tarptautės priežiūros ir be realios atsakomybės. Šimtai buvusių kalinių pasakoja apie kankinimus, išžaginimus ir kasdienį žeminimą, o tūkstančiai žmonių iki šiol laikomi be teismo ir aiškių kaltinimų.

Šių žmonių istorijas vis aktyviau renka tiek Ukrainos teisėsauga, tiek nepriklausomi tyrėjai, siekiant, kad nusikaltimų vykdytojai būtų įvardyti vardais ir pavardėmis.

„Izoliacija“ – fabrikas paverstas kankinimų vieta

Vienas baisiausių objektų – Donetske veikianti „Izolyacija“. Tai buvusi gamykla ir meno erdvė, kurią 2014 metais perėmė prorusiškos pajėgos ir pavertė slapta kalėjimo bei kankinimų baze. Čia kalėjo ir liudijimus teikiantys ukrainiečiai Liudmyla Huseinova, Oleksandras Repetylo ir Ruslanas Šeiteris.

Pasak jų, „Izoliacijoje“ kaliniai mėnesiais laikomi rūsiuose, mušami, jiems grasoma artimųjų išžaginimu, taikomas elektros šokas, net grasinama gyvus užkasti. Ši vieta, anot Liudmylos, sukurta ne vienam žmogui palaužti, o „sunaikinti gyvenimus ir šeimas“.

Ukrainos ombudsmeno duomenimis, okupuotose teritorijose nustatyta daugiau kaip 93 civiliams ir karo belaisviams skirtos įkalinimo vietos, dar apie 102 veikia Rusijoje. Manoma, kad sulaikyta ar dingusi daugiau kaip 16 000 ukrainiečių civilių.

Sisteminis seksualinis smurtas kaip karo ginklas

Liudmyla ir kitos moterys liudija apie prievartą „Izoliacijoje“ ir kitose kalinimo vietose. Kalbama ne tik apie išžaginimus, bet ir seksualinį kankinimą, priverstines „procedūras“, žeminimą kitų akivaizdoje. Tokie veiksmai, pasak tyrėjų, nėra atsitiktiniai, o primena sąmoningą taktiką palaužti bendruomenes.

Ukrainos generalinės prokuratūros komanda, vadovaujama prokurorės Annos Sosonskos, iki šiol užfiksavo beveik 400 karo su konfliktu susijusio seksualinio smurto atvejų. Aukų amžius – nuo 4 iki 82 metų, o vyrų ir moterų skaičiai yra panašūs, kas rodo, kad seksualinis smurtas naudojamas kaip bauginimo ir kontrolės ginklas.

Atpažinti veidus ir pastatyti prieš teismą

Tiriant šiuos nusikaltimus pasitelkiama atvirojo šaltinio žvalgyba: analizuojami socialiniai tinklai, nutekinti duomenys, nuotraukos. Taip identifikuoti tokie asmenys kaip buvęs Ukrainos policininkas Jurijus Temerbekas, kuris perbėgo į prorusišką „saugumą“ ir dalyvavo Liudmyloje atliktuose kankinimuose, bei kalėjimo prižiūrėtojas, slapyvardžiu Jermakas.

Kitas pavyzdys – Rusijos 15-osios vadinamosios „taikdarių“ brigados snaiperis Vadimas Šachmatovas, kurį prokurorai kaltina daugybiniais išžaginimais Kyjivo srityje. Šių ir kitų asmenų pavardės jau atsiranda tarptautiniuose ieškomų karo nusikaltėlių sąrašuose.

Kol Rusija blokuoja tarptautinių institucijų patekimą į okupuotas teritorijas, Ukrainai tenka kaupti įrodymus ateičiai ir tikėtis, kad bus sukurta bendra karo nusikaltėlių duomenų bazė. Liudmyla sako siekianti ne keršto, o aiškaus teisinio verdikto.

„Jei jie ir neatsidurs kalėjime, teisingumas bus bent tai, kad jų vaikai žinos tėvų pavardes kaip kankintojų“, – sakė ji.