Ar Z karta iš tiesų tampa kvailesnė? Mokslininkai paaiškino, kas iš tikrųjų vyksta su jaunų žmonių smegenimis

Pastaraisiais metais viešose diskusijose vis dažniau klausiama, ar Z karta iš tiesų tampa kvailesnė. Statistikos lentelės atrodo grėsmingai: silpnėja standartizuotų testų rezultatai, trumpėja dėmesio trukmė, blogėja atmintis. Tačiau mokslininkai ragina nepasiduoti paviršutiniškiems apibendrinimams.

Nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio daugelyje šalių fiksuotas vadinamasis Flynno efektas – vidutinis IQ kas dešimtmetį augo maždaug 3 proc. punktų. Tai siejama ne su „staiga protingesnėmis“ smegenimis, o su geresne mityba, ilgesniu mokymusi, mažesne švino ir infekcijų žala vaikystėje.

Vis dėlto maždaug nuo devintojo dešimtmečio pabaigos dalyje išsivysčiusių šalių šis augimas sustojo ir net ėmė krypti žemyn. Norvegijoje atlikti šauktinių tyrimai rodo, kad aukščiausi IQ rezultatai buvo tarp septintajame dešimtmetyje gimusių vyrų, o vėlesnių kartų balai kas dešimtmetį mažėjo apie 2,5 punkto.

Panaši tendencija matoma ir Jungtinių Valstijų duomenyse, kur prastesni tapo ir tokie testai kaip SAT ar ACT. Tarptautinis Programos tarptautiniam mokinių vertinimui tyrimas taip pat fiksuoja kritusius skaitymo ir matematikos gebėjimus. Tačiau atidžiau nagrinėjant rezultatus išryškėja niuansai.

Vizualinio ir erdvinio mąstymo užduotyse Z kartos atstovai dažnai lenkia ankstesnes kartas. Tyrėjai tai sieja su vis sudėtingesne vizualine aplinka: vaizdo žaidimais, kompiuterių sąsajomis, nuolatiniu darbo su ekranais poreikiu. Kitaip tariant, dalis gebėjimų stiprėja, nors tradiciniai testai to deramai nefiksuoja.

Trumpi vaizdo įrašai ir „smegenų nuovargis“

Kalbant apie blogėjančią atmintį ir dėmesį, pagrindinis įtariamas veiksnys – nuolat vartojamas trumpas, intensyvus turinys, ypač socialiniuose tinkluose. Tyrimai rodo, kad dažnas peršokimas nuo vieno trumpo vaizdo įrašo prie kito sekiną vykdomąsias funkcijas ir apsunkina gilaus, nuoseklaus mąstymo procesus.

Skaitmeninė aplinka skatina ir vadinamąjį kognityvinį iškėlimą: nebesimename maršrutų, faktų ar datų, nes viską galime akimirksniu rasti telefone. Tai patogu, bet ilgainiui mažina darbo atminties treniruotę, o tai atsispindi testuose.

Ar testai matuoja tai, ko reikia?

Augant dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių svarbai, keičiasi ir intelekto „profilis“. Z kartos atstovai pasižymi didesniu informacijos filtravimo greičiu, technologiniu raštingumu, gebėjimu vienu metu dirbti su keliomis užduotimis. Tuo metu dauguma standartizuotų testų orientuoti į industrinės epochos poreikius – faktų žinojimą ir abstrakčias logines sekas popieriuje.

Dalis pedagogų ir psichologų siūlo mažiau sureikšminti pavienius testų balus ir labiau vertinti jaunų žmonių adaptaciją realioms užduotims: komandinį darbą, kūrybišką problemų sprendimą, gebėjimą kritiškai vertinti internete randamą informaciją. Šiose srityse Z karta dažnai pasirodo geriau, nei stereotipiškai teigiama.

Ekspertai sutaria dėl vieno: smegenys nėra biologiškai „prastesnės“, tačiau visų kartų dėmesį ir gilaus mąstymo galimybes silpnina skaitmeninių platformų kuriamas nuolatinio blaškymo fonas. Sąmoningas laiko be ekranų planavimas, gilaus skaitymo ir sudėtingesnių užduočių praktika gali padėti išsaugoti ir sustiprinti tas intelekto savybes, kurių neperims joks algoritmas.