Pasaulis ieško alternatyvos Hormūzo sąsiauriui: įtampa verčia ruoštis galimai prekybos krizei

Hormūzo sąsiauris jau dešimtmečius laikomas vienu pavojingiausių pasaulio prekybos taškų. Pro jį keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos, todėl bet koks sutrikimas iš karto sukelia kainų šuolius ir grėsmę tiekimo grandinėms.

Pastarojo meto įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, taip pat konfliktai Persijos įlankoje parodė, kad riba tarp įprastos prekybos ir krizės čia labai plona.

Nuo vieno koridoriaus prie tinklo

Atlantinės tarybos ataskaita pabrėžia, kad pasaulis nebegali kliautis vienu linijiniu maršrutu per Hormūzo sąsiaurį. Siūloma kurti tarpusavyje susietą prekybos koridorių tinklą, kuris sumažintų riziką, jei vienas kelias būtų uždarytas.

Ši vizija remiasi Indijos–Artimųjų Rytų–Europos ekonominiu koridoriumi, pristatytu per 2023 metais vykusį Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimą Naujajame Delyje. Pradinis planas numatė jungtį iš Jungtinių Arabų Emyratų per Izraelį į Viduržemio jūrą.

Tačiau karas Gazoje sustabdė šiaurinį maršrutą ir parodė pagrindinį trūkumą: vienas koridorius reiškia vieną gedimo tašką.

Keturi nauji regiono mazgai

Naujame plane išryškėja keturi pagrindiniai mazgai – Omanas, Saudo Arabija, Egiptas ir Sirija. Omanas turi giliavandenius uostus už Hormūzo ir Bab al Mandabo sąsiaurių ribų, todėl gali priimti krovininius laivus neįplaukiant į jautriausias zonas.

Šalyje vystomas maždaug 2,8 mlrd. eurų vertės „Hafid Rail“ geležinkelio projektas, kuris sujungs Omano uostus su Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos geležinkelių sistemomis. Saudo Arabijoje planuojamas „Land Bridge“ geležinkelis krovinių kelionę per dykumą sutrumpintų nuo paros iki mažiau nei 10 valandų.

Egiptas kuria apie 660 kilometrų ilgio greitojo elektrinio traukinio liniją tarp Raudonosios ir Viduržemio jūrų. Šis projektas vertinamas kaip savotiškas Sueco kanalas ant bėgių, galintis tapti alternatyva daliai laivybos per kanalą.

Sirijos rizika ir politinė dimensija

Sirija ataskaitoje įvardijama kaip rizikingiausia grandis, tačiau jos uostai suteiktų papildomą išėjimą į Viduržemio jūrą. Tam reikėtų ilgalaikio stabilizavimo ir didžiulių investicijų į atstatymą.

Ekspertai pabrėžia, kad fiziniai koridoriai savaime neužtikrina saugumo: viskas priklauso nuo regioninės politikos, taisyklių ir bendradarbiavimo. Ypač svarbus būtų Saudo Arabijos ir Izraelio bendradarbiavimas, kuris atvertų daugiau jungčių, bet kartu pritrauktų ir kitų galios centrų iš Azijos.

Ekologija ir ilgalaikė perspektyva

Nauji geležinkeliai ir trumpesni jūrų maršrutai galėtų mažinti išmetamų teršalų kiekį, tačiau didelio masto infrastruktūros statybos kelia grėsmę ekosistemoms, vandens ištekliams ir biologinei įvairovei Artimuosiuose Rytuose.

Energetikos ekspertai primena, kad net ambicingai plečiant atsinaujinančių išteklių naudojimą, nafta ir dujos dar ilgai išliks pasaulinio balanso dalimi. Todėl sutrikimų riziką teks valdyti, o ne tikėtis ją panaikinti.

Ekonominiu požiūriu naujieji koridoriai turės konkuruoti su tradiciniais jūrų maršrutais per Suecą, nes perkrovimas iš laivų į traukinius didina kaštus. Vis dėlto šalių vyriausybės ir investuotojai šiuos projektus vertina kaip draudimą nuo didžiųjų sąsiaurių uždarymo.

Didėjant geopolitinei įtampai, kiekviena papildoma alternatyva didina pasaulinės prekybos atsparumą ir mažina vieno sąsiaurio galios įkaitais tampančių valstybių skaičių.