Nematoma grėsmė pasaulio ekonomikai: 2026-ųjų „super“ El Ninjo gali smarkiai išauginti maisto kainas

Maisto kainų šuoliai dažnai aiškinami korporacijų godumu ar vyriausybių politika, tačiau vis dažniau esminis veiksnys slypi tūkstančius kilometrų nuo prekybos centrų kasų – Ramiajame vandenyne. Klimato reiškinys El Ninjo, o dabar prognozuojamas „super“ El Ninjo, formuoja naują pasaulinės maisto krizės etapą.

Jau 2023–2024 metais fiksuotas stiprus El Ninjo sukėlė rekordinę šilumą, sausras ir potvynius, o tai smarkiai smogė žemės ūkiui. Kakavos ateities sandorių kainos per metus buvo pašokusios daugiau kaip pusantro karto, o ūkininkai Vakarų Afrikoje ir Lotynų Amerikoje susidūrė su derliaus žlugimu. Nors žaliavos kainos vėliau krito, šokoladas ir kava parduotuvėse nepigo – gamintojai reagavo tylia „šrinkfliacija“ ir pigesnių riebalų pakaitalais.

Prognozuojama, kad naujas „super“ El Ninjo piką pasieks 2026 metų vasarą ir tęsis iki 2027 metų pradžios. Tokios trukmės ir stiprumo reiškinys gali dar labiau sumažinti derlius tropikuose, o poveikis kainoms dažnai jaučiamas dar 2–3 metus po įvykio.

Pasaulinės prekybos užsikimšimas

El Ninjo veikia ne tik laukus, bet ir logistiką. 2023–2024 metais dėl sausros smarkiai nukrito Gatuno ežero vandens lygis Panamos kanale, kuriuo keliauja iki 40 proc. JAV konteinerių srautų. Kasdien leidžiamas laivų skaičius buvo sumažintas beveik perpus, susidarė didžiulės eilės, dalis laivų buvo priversti plaukti aplink Afriką ar Pietų Ameriką.

Šie vėlavimai reiškė brangesnį transportą ir prarastą laiką, o galutinis rezultatas – brangesni vaisiai, kakava, perdirbti produktai. Jei būsimasis „super“ El Ninjo bus dar stipresnis, sutrikimai gali kartotis ir dažnėti.

Energija ir ryžių karai

El Ninjo sukeltos sausros dramatiškai palietė ir energetiką. Zambijoje, kur 85 proc. elektros gaminama iš hidroelektrinių, 2024 metais Karibos užtvankos vandens lygis smarkiai krito, o elektra tapo deficitine. Šalyje įvesti ilgalaikiai elektros atjungimai parodė, kaip klimato šokai gali pristabdyti perėjimą prie švaresnės energijos ir priversti vyriausybes grįžti prie anglies.

Vandens stygius taip pat kelia riziką pagrindiniams maisto produktams. Indija, kuri 2022–2023 metais tiekė apie 40 proc. pasaulio ryžių eksporto, per paskutinį El Ninjo ciklą laikinai uždraudė dalį ryžių išvežimo, siekdama apsaugoti vidaus rinką. Tai sukėlė kainų šuolius Azijoje ir Afrikoje, ypač pažeidžiamose šalyse, kurios nuo importo priklauso labiausiai.

Nauja „nuolat brangaus“ epocha

Ilgainiui El Ninjo vis labiau persipina su bendru klimato atšilimu. Vandenynai sugeria milžiniškus kiekius šilumos, o vėsesni metai šiandien jau šiltesni nei karščiausios 9-ojo dešimtmečio vasaros. Dėl sutrikusių atmosferos cirkuliacijos ir kritulių modelių kyla draudimo įmokos, nes vienu metu dažnėja potvyniai, gaisrai, sausros.

Draudimo ir perdrudimo bendrovėms sunkiau prognozuoti riziką, o tai atsispindi vis didesniuose pastatų, ūkių ir verslo draudimo įkainiuose. Galutinis rezultatas vėl tas pats – brangesnė produkcija, didesnės sąskaitos ir maisto kainos, kurios vis rečiau sugrįžta į ankstesnį lygį.

Artėjantis 2026 metų „super“ El Ninjo rodo, kad „senasis normalumas“ jau praeityje. Net jei politinės ir rinkos sąlygos išliks stabilios, klimato svyravimai taps nuolatiniu nematomu mokesčiu, kurį sumokės vartotojai visame pasaulyje.