Dirbtinis intelektas mokyklose kelia vis daugiau nerimo: pedagogai ragina įvesti griežtesnius ribojimus vaikams

Dirbtinis intelektas per kelerius metus tapo neatsiejama daugelio vaikų kasdienybės dalimi, tačiau švietimo sistemos vis dar neturi aiškių taisyklių, kaip jį saugiai ir prasmingai naudoti. Amerikos mokytojų federacijos prezidentė Randi Weingarten perspėja, kad ši sumaištis jau kainuoja vaikų dėmesio, mąstymo ir atkaklumo gebėjimus.

„Šiuo metu tai – laukiniai vakarai. Niekas aiškiai nepasako, kas vaikams naudinga, o kas kelia grėsmę jų mokymuisi“, – sakė Randi Weingarten.

Smunkančių rezultatų ir ekranų ryšys

Pasak Randi Weingarten, tyrimai JAV ir kitur rodo, kad mokinių akademiniai rezultatai ėmė kristi tada, kai ekranai tapo lengvai prieinami nuo ankstyvo amžiaus. Psichologų, tarp jų Jonathano Haidto ir Jaredo Cooney Horvatho, darbuose vis aiškiau matyti ryšys tarp nuolatinio naudojimosi ekranais ir trumpėjančio dėmesio bei silpnesnio gebėjimo atkakliai dirbti.

„Jei ekranai mažina vaikų gebėjimą susikaupti ir mąstyti, tai švietimui yra penkto lygio pavojaus signalas“, – pabrėžė ji.

Weingarten siūlo drastišką, bet aiškią priemonę: iki antros klasės ekranius drausti, išskyrus išimtinius atvejus, ir nenaudoti vaikui tiesiogiai skirto dirbtinio intelekto pradinėse klasėse.

Aktyvus mokymasis vietoj „kognityvinio iškrovimo“

Vienas didžiausių pavojų, anot jos, – vadinamasis kognityvinis iškrovimas, kai už vaiką mąsto sistema. Parašei užklausą, gavai tekstą, bet pats nieko neišmokai.

„Jei mokinys neturi jokio supratimo apie temą ir jam viską padaro dirbtinis intelektas, kur čia mokymasis?“, – klausė ji.

Alternatyva – aktyvus, projektinis mokymasis: debatai, praktiniai darbai, profesinio mokymo projektai, kai mokiniai nuo pradžios iki pabaigos patys suplanuoja ir įgyvendina užduotį. Tokia veikla lavina ne tik žinias, bet ir bendradarbiavimą, kritinį mąstymą bei savarankiškumą.

Virtualūs „draugai“ ir privatumo grėsmės

Ypač griežtai Randi Weingarten vertina socialinius pokalbių robotus, su kuriais vaikai mezga emocinius ryšius. Jos nuomone, iki 16 metų vaikai neturėtų bendrauti su tokiais virtualiais „draugais“.

„Tai ne žmogiški santykiai, o programavimas, kuris vaikui nuolat kartoja tai, ką jis nori girdėti. Tai kuria priklausomybę ir pažeidžiamumą“, – teigė ji.

Kita svarbi kryptis – duomenų apsauga. Anot Weingarten, mokiniai ir mokytojai dažnai net nežino, kokie jų duomenys renkami ir kaip naudojami, o dirbtinio intelekto modeliams reikia milžiniškų duomenų kiekių mokymuisi.

Amerikos mokytojų federacija kartu su „Microsoft“, „Anthropic“ ir „OpenAI“ bando susitarti dėl vadinamųjų aukso standartų – aiškių taisyklių, kas gali būti kaupiama ir kaip tai apsaugoti. Jei susitarimo nebus, profsąjunga žada trauktis iš bendrų projektų.

Randi Weingarten įsitikinusi, kad tik apribojus žalingą ekranų ir dirbtinio intelekto poveikį bus įmanoma parengti vaikus pasauliui, kuriame kritinis mąstymas ir konteksto supratimas taps svarbesni nei bet kada anksčiau.